Sezono uždarymas - atidarymas 2012

Laikas: 2012-12-01/02
Vieta: Kapiniškių kaimas, Dzūkija
Dalyviai: Nauji ir seni nariai, viso 40 susirinko

Pirmąją žiemos dieną ypatingai gausus ąžuoliečių būrys susirinko uždaryti ir atidaryti sezono. Zonderių komanda į vietą vyko jau penktadienio vakarą – dirbo mažai, vakarojo ilgai, kėlėsi vėlai. Bet atsikėlę dirbo tadžikiškai. Vyrai malkas iš miško vežė, parvežę kapojo iki pietų. Sakė, net pečius skaudėjo. O merginos šlavėsi, grėbliavo, plovė ir valgyt gamino. Prie darbų prisidėjo ir rytinė zonderių komanda. Šeimininkės dėka apturėjom karališkus pietus – dzūkiška grybų sriuba ir troškinti kopūstai su mėsa. Po tokių pietų ir pasiruošimo darbus tęsti lengviau. O šeimininkė ne šiaip sau, bet buvusi žemkiečių žygeivė, todėl Juozas pastebėjo, kad ąžuolai jau seniai prie vieno stalo su žemkiečiais valgė.
Kur buvus, kur nebuvus prigužėjo pilna troba žmonių. Visi kaip ir sėkmingai atvyko, tik Arnas nusprendė užklimpti vietiniuose smėlynuose. Ir ne šiaip užklimpti, bet taip, kad tik iš trečio karto pavyko išstumti.
Naktinio orientacinio metu reikėjo per Skroblo upelį bristi, vieniems lig juosmens, kitiems lig batų aulų. Vieni bėgo ir aukščiausią vietą paėmė, kiti ėjo, bet tempą palaikė, negrybavo ir į trejetuką pateko, dar kiti armonika beeidami grojo ir laužą prie 4 punkto sukūrė – kad ateinančius šiluma ir gira pavaišintų. Grįžę žiūrėjom vaidinimus, nuotraukas, degustavom pyragus, šokom, pirty kaitinomės. Vakarodami ne tik linksminomės, bet ir generavom idėjas kitų metų 50 – mečiui. Girvydas suorganizavo žaidimą „Žiužis“, abejingų neliko, taip ir pražaidėm iki ryto. Pasirodo publikai patinka aršios kovos.
Nors ir kelios dešimtys žmonių susirinko, bet miegoti vietos pakako. Marius – užlipu į antrą aukštą, ant žemės vietos miegoti nebėra, visur prigulę, apsižvalgau, dvi lovos laisvos, tai ir išmiegojau ten.
Kitą dieną buvo įteikti gintarai Giedriui ir Valentui. Išdalinom molinukus. Po molinukų dalybų buvo Drambys (kurio metu Mindaugas demonstravo salto virš dramblio nugaros), Linija, Plentvolis.... ko tik mes neveikėm.
Kad tik sezonas būtų toks geras, koks geras jo uždarymas – atidarymas buvo!
Greta

Šiai šventei ruoštis buvo pradėta prieš pora savaičių. Pirmiausia buvo ieškoma vieta, kur ąžuolai galėtų prisiglausti ir suorganizuoti uždarymo ir atidarymo šventę. Netikėtai Ugnei pasiūlius savo kaimo turizmo sodybą, buvo pradėta ruoštis šventei.
Pirmiausia reikėjo pagaminti žymiuosius Ąžuolo molinukus. Į gaminimo procesą susirinko būrelis žmonių, kurie nepabūgo susitepti rankų ir atskleisti fantazijos. Lipdyti iš molio visiems patiko, kad net pradėjo konkuruoti kuris taps molinesnis. Po to sekė nuostabios, gardžios ir visaip kitaip vadinamos giros gaminimas. Ji buvo gaminama pas Romą svečiuose. Susirinkusi saujelė žmonių trynė mieles, skrudino duoną. Galiausiai duonytę plikė, kad išgautų gražią spalvą ir skonį. Po ilgo vakaro buvo paruošta gardžioji gira. Visam pasirošimo ciklui beliko tik išleisti visų gerbiamą ir mylimą laikraštuką „Ąžuoliuką“. Kas tik galėjo tas prisidėjo. Vieni rašė anekdotus, kiti metų horoskopą, treti kūrė eiles kol galiausiai, straipsnelis po straipsnelio gimė naujas „Ąžuoliukas“.
Išaušus uždarymo šventei, buvo renkama zonder komanda, kuri nuvyktų ankstėliau ir paruoštų vieta atvykstantiems į šventę. Nelauktai buvo suformuotos net dvi zonderių komandos. Kas namus tvarkė, kas lapus grėbstė, o treti rupinosi visų šiluma ir skaldė malkas. Po visų darbų mus pavaišino gardžiais pietumis - iš dzukijos miškų pririnktų baravykų sriuba ir pečiuje troškintais kopustais su bulvėmis. Pavalgę užbaigėme likusius darbus ir pradėjome laukti atvykstančių.
Susirinkus ąžuoliečiams, buvo pradėta šventė. Sustojus ratu buvo siunčiamas ąsotis su gira ir laužiama tikra naminė duona. Padainavus „vargelį“ ir duonai apėjus ratu, buvo oficialiai paskelbtas sezono uždarymas. Iš kart po to sekė orientacinės varžybos. Reikėjo surasti 6 punktus. Juose buvo paslėptos kortelės su tam tikrais žodžiais iš kurių susidėjo: „Mes perkopėm kalnus ir upes ..., įveikėm tamsą ir ... vėl sugrįšime į šiltą trobą“.
Pasibaigus varžybom buvo pradėti vaidinimai ir pasakojimai apie buvusius žygius. Nuotaiką kėlė naujokai vaizduodami tadžikbusą, Tomas Kukis pasakodamas patirtus nuotykius, Romytė, atvaizdavusi kėlimosi per upelį įspūdžius. Visiems buvo linksmą ir jauku. Po to sekė nuotraukų peržiuros iš didžiųjų žygių po Krymą, kalnus ir urvus. Ir galiausiai vakaro akcentas - visų laukta pirtis.
Išaušus rytui kas miegojęs, kas visą naktį dainavęs ir žaidžęs žaidimus, sukilo ir laukė tolimesnių užsiėmimų. Papusryčiavę, visi patraukė link gražios atodangos. Ten pirmiausia buvo išdalinti molinukai. Po to sekė rimčiausia ceremonijos dalis - gintarų teikimas. Šiais metais gintarus turintys ąžuoliečiai pasiūlė juos įteikti Giedriui S. ir Valentui G. Kad gautu gintarą jie turėjo užkurti laužą, visus įtraukti bendram šokiui ir sudainuoti dainą. Nors diena buvo pašalusi, laužą jie užkūrė. Po to sekė Laurencija. Visi pašoko, sušilo ir atėjo metas paskutiniai užduočiai – dainai. Iš pradžių dainuoti nesisekė, abu kandidatai užmiršo dainos žodžius. Galiausiai susikaupę ir pasirinkę kitą dainą jie gražiai sudainavo. Taip įvykdę reikalavimus jie gavo gintarus – pripažinimo ir pasitikėjimo ženklą.
Po visko buvo nutartą visiems pažaisti liniją, dramblį, po to buvo tiesiamas kelias su pletvoliu. Smagiai praleidus laiką visi sugrįžo į šiltą trobą. Kas pavalgę, kas daiktus susidėję, pradėjo ruoštis kelionei namo.
Žygeivių klubo „Ąžuolas“ vadas
Valentas G.

Didelis dėkui tarybai už puikiai suorganizuotą Uždarymą! Ir Ugnei už
prabangią šventės vietą :)
Akvilė Gerulskytė

Buvo tikrai smagu. Ir aplinka dzūkiškai teisinga. Na, pirmyn dabar sezono atidarinėt!
Paulius Dambrauskas

Ir aš noriu pasakyti didelį AČIŪ! :) Buvo smagu ir jauku pasiklausyti pasakojimų, kelionių, bei sudalyvauti orientaciniame, pavakaroti, pažaisti, pasilinkminti.
Ačiū organizatoriams!
Žydrūnė

Sveiki,
Pirmas dalykas. Ir aš noriu prisidėti prie dėkojančių būrio. Viskas tikrai
buvo taip gerai, kad net geriau nei gerai.
Antras dalykas. Per 2010 m. rudeninį naujokų priėmimą Vaidotas pasakė, kad
Ąžuolas jam primena namus. Sutinku absoliučiai. Nes namai, tai ne adresas,
kurį rašome, pildant deklaracijas. Tai ne butas Žirmūnuose ar vila prie
jūros kranto. Namai, tai vieta, kur paklajojus po klystkelius ir kelius,
gera grįžti. Vieta, kur tavęs kažkas laukia. Taigi, gera buvo grįžti namo.
Eglė

Šiemet molinukus gavo:
*Roma gavo karolius už tai, kad kitąsyk priėjus 3metrų pločio upelį juos panaudotų kaip rožančių;
*Arnas - spyruoklę, nes per dieną su mašina smėlyje užklimpo 3 kartus;
*Akvilė - plunksną už našų metraščio pildymą bei kirvį už dažniausią minėjimą metraštyje "Dalyviai" skiltyje (Metų žygeivė);
*Romas - kirvį už norą visur sudalyvauti (Metų žygeivis);
*Jurgita - 6-pirštę ranką už metraščio dizainą;
*Jonas - Tadižkbusą už bandymą pasiekti Lietuvos rekordą talpinant mašinoje keleivių skaičių;
*Ugnė - šaukštą už Ąžuolietiškų pilvų turinio rūpestį ir Kusačiaus nuraminimą (Metų čiombė);
*Tomas K. - kamuolį, nes jis pavargusiems draugams padėjo bėgti į poilsiavietę (Metų siurpraizas);
*Roma ir Monika - penklinę, nes dviese lengviau būti išgirstoms aplinkinių kaimų;
*Justas k. – varžtą, nes vienintelis, kuris per metus įvykdė savo įsipareigojimą šioje srityje;
*Jurgis – knygą, nes jo istorijos žinių bagažas stebina net daug mačiusius ir daug žinančius;
*Ratata - butelio kamštį, kad galiausiai jį užkimštų;
*Giedrius – skilėtą dubenėlį, nes iš kiekvieno žygio parsineša ką nors nauja, bet skylėta;
*Girvydas – pagranduką, nes jei matėte jį susiraukusį, vadinasi Jums laikas pas akių gydytoją;
*Romas – batą už tai, kad sugeba jį pamesti nepametęs (Metų praradimas);
*Nomeda – grybą, nes jų ieškoti smagu, bet pasiklysti ne;
*Valentas – baidarę, nes draugus gelbėja net įklimpęs iki kelių dumble;
*Marija Rita – cukraus pakelį pirmai investicijai į skanėstų fabrikėlį (Metų pyragas);
*Andrius G. – gyvatę kaip kilpą, kad toliau skintų pergales varžybose;
*Marija Rita, Roma, Akvilė (ir Neringa) – trys pieno kokteiliai už puikią frazę pošlapiui (Metų frazė);
*Andrius G. ir Jolita – angelus sargus, nes orientacinį padaro tokį, kad jame nepasiklystume;
*Snaiperis – miegalį, nes jam patinka laukti draugų 3-4 valandas;
*Edas – kalnus, nes jis jau pasirinko būti protingu ar drąsiu;
*Juozas – ąžuolo lapelį, nes kasmet inicijuoja ąžuoliukų sodinimo akciją;
*Paulius D. – gyvatę, nes sugebėjimas pralysti pro skyles priklauso nuo patirties;
*Vidas V. (Kipsas) – diplomą už Šikagos vaidybinius sugebėjimus;
*Greta – ežiuką, kad tingiuosius lengvai pakrutintų rašyti aprašymus į metraštį;
*Julija – dainynėlį už didelį norą išmokti dainuoti ir dar didesnį norą apmokyti kitus;
*Sodybos šeimininkams – ežiuką puodynę už šiltą priėmimą ir paruoštus pietus.