Sezono uždarymas - atidarymas 2011

Laikas: 2011.11.26-27
Vieta: Andrioniškių kultūros namai, Anykščių raj.
Dalyviai: Tiek daug, kad ko nors nepaminėjus busiu apkaltinta diskriminacija

Viktorija U.:
„Norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie šių metų žygeivių klubo „Ąžuolas“ uždarymą – atidarymą. Pirma mintis, kuri šauna į galvą, yra šie žodžiai: „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę...“. Iš poeto Antano Baranausko pasiskolinti žodžiai labai tinka keliais štrichais apibūdinti renginio aplinką. Ten buvo visko: ir kelmukų, kurie tiko šokių aikštelėj ant piliakalnio; ir „paplikusių“ kalnų, padengtų ,slidžių nuo lietaus, lapų paklote (ją teko patikrinti jau naktinių orientacinio varžybų metu); bei rudeninio dvelksmo iš pušyno.“
Žydrūnė Š.:
„Taigi, atriedėjo, atidundėjo Ąžuolų sezono uždarymas – atidarymas. Mano asmeniškai, labai lauktas! Laukiau ne tik kaip šventės, bet ir kaip galimybės pademonstruoti tai, ką dirbau ir pildžiau visus metus – Ąžuolų metraštį 
Buvo šeštadienio popietė. Susitarėm su Linu, jog jis atvyks pas mane į bendrabutį po pietų ir mes padarysime karštus sumuštinius. Kaip tarėm taip ir padarėm. ‘‘ Susimedžiojom‘‘ kepimo skardą ir neilgai trukus sumuštiniai gatavi. 15:30 prie mūsų prisijungė Viktorija Umbrasaitė ir mes pajudėjome link maximos, kur nusipirkome sau ir draugui mandarinų bei bananų ir toliau vykome link „Savo“, kur turėjome paimti Aistę su Mantu. Ilgai laukti neteko. Tik įsėdus į mašiną įsikalbėjome, kas ką mokosi ir paaiškėjo, kad Lietuva tikrai mažas kraštas. Nes Mantas, žmogus, kurį mačiau pirmą kartą gyvenime paaiškėjo mokinęsis kartu su mano broliu toj pačioj mokymo įstaigoj ( LKA).
Taip besikalbėdami ir besisusipažįstami nuvykome į Andrioniškį. Kadangi, kaimukas nedidelis tai Kultūros namus radome nesunkiai .“
Tuo tarpu, kiti plaukė upe.
Valentas G.:
„Tai buvo ilga ir graži diena bei vakaras. Diena prasidėjo baidarių plaukimu Šventąja. Plaukiant patyrėme visas oro permainas.“
Akvilė G.:
„Šiemet uždarymas man buvo netradicinis: užuot, kaip įprasta, važiavusi su zonder komanda, prisijungiau prie plaukiančiųjų! Ech, geras tas senių gyvenimas.. Jokių pareigų :)))) Darai, ką nori :)
Burtai lėmė, kad į vieną baidą sėdau su Marumu. Porininkas jis pagirtinas - dėl taškymo vandeniu per daug nesibarė, kalbėjo nedaug, bet taikliai. Visų širdis užkariavusi žygio frazė išskriejo būtent iš Marumo lūpų: "Blėda, tu net ir šikdamas visus aplenki!"
Šventoji - upelė graži, bet nuobodokoka.“
Jurgis K.:
„Tai buvo pirmasis sezono atidarymas/uždarymas, kuriame dalyvavau, ir jis paliko gerą įspūdį. Plaukimas baidarėmis taip pat buvo pirmasis. Nors pasirodė nelengvas, bet tai buvo labai puiki patirtis.“
Taigi, vieni atplaukė kaip pridera Ąžuolams, treti važiavo nuosavu transportu, ketvirti ieškojo pakeleivingų mašinų, tačiau buvo ir tokių, kurie liaudiškai vadinami zonderiais ir jie buvo atsakingi už vietos paruošimą linksmybėms.
Monika V.:
„Labiausiai įsimenantis dalykas buvo orientacinio darymas. Buvo smagu vaikščioti, rinkti punktus. Žinoma taip pat įsiminė vakaro žaidimai, vaidinimai. Viskas buvo gerai.“
Beliko įvertinti nuveiktus darbus...
Žydrūnė Š.:
„Tik įžengus į vidų mus pasitinka draugai ir šiltas jau kūrenamas židinys. Smagu ir jauku pasirodė, nepaisant to, kad už lango oras vėsokas ir vėjuotas. Tačiau mums tai netrukdė. Vakaro eigoje dainavome jau tradiciją tapusį ‘‘ Vargstam vargelį‘‘, kurio metu ragavome naminės duonos ir giros. Visi sustojome ratu ir į vieną pusę siunčiama duona, kurios reikia atsilaužti, o į kitą girą, kuria gurkštelėjus siunčiama kaimynui iš kairės arba dešinės. Tiesa, šioje tradicijoje dalyvauju pirmą kartą, ir belaužiant duoną gabaliukas užkrito ten kur nederėjo, o kadangi ąžuolų vyrai mandagūs tai Darius Styra pasisiūlė ištraukti jį :D Nors, pagalbos neprireikė tačiau vis tiek, tai buvo labai juokinga :D
Toliau, naktinis orientacinis. Šauniai pasirodė visos komandos  Tačiau iš visų geriausiai atsimenu ‚‘‘ pympalų‘‘ komandą( kirtis ant y kairinis) nes jie pasakojo, jog punkto teko ieškoti netgi tualete ( tikėti tuo ar ne, tai kiekvieno fantazijos reikalas ) :D Šaunuoliai visi, ir nors pati negalėjau dalyvauti, nes neturėjau tinkamos avalynės ir aprangos tačiau buvo smagu klausyti pasakojimų, kaip vietiniai kėsinosi iškviesti policiją, o Mindaugą Gegužį apkaltino senutė namų padegėju, esą jai jis į tokį panašus“
Akvilė G.:
„Užtat vakarinis (nu gerai, naktinis) orientacinis suteikė žymiai daugiau adrenalino. Mūsų komanda pavadinimu "Styra" (sunku man buvo emociškai ir psichologiškai atitrūkti nuo pusę dienos nešioto vardo) - Jolita, aš, Marumas ir Vaidotas - šauniai startavo. Tada kokią valandą zulinom pirmyn – atgal po mišką, vis neapsispręsdami, ar einam azimutu į 4 punktą, ar ieškom kelio. Tai taip ir malėmės po brūzgynus, n kartų kirtom upelį, ėjom pasroviui, paskui prieš srovę. Galiausiai užkniso, grįžom į 3 punktą ir toliau tvarkingai risnojom keliukais.
Nekreipdami dėmesio į ėjikų provokacijas ir bandymus sumenkinti mūsų, rimtų sportininkų, pastangas, sulakstėme į visus punktus ir smagiai nusikalę grįžome į kultūrkę.“
Viktorija U.:
„Pridursiu trumpai :) Po naktinio žygio po miškus dėkoju grupės vyrukams (Linui ir Mindaugui), jog nepaliko tame arime ir džentelmeniškai paskolino žibintuvėlius, jog nebepagaučiau zuikių.“
Valentas G.:
„Vakare per orientacines varžybas mūsų komanda pavalgėme Ąžuolietiškai ir ant piliakalnio sušokome asilą. Po to bekeliaujant tarp punktų sutikome kliūtį, kurios merginos negalėjo įveikti. Todėl mums teko ieškoti išeities, kad merginos galėtų peršokti upelį. Suradome tokį pagalį, kad jas atlaikytų. Dėl patogumo padarėme joms turėklą. Šis uždarymas – atidarymas bus neišdildomas atsiminimas.“
Jurgis K.:
„Taip pat pirmą kartą dalyvavau orientacinėse varžybose, jos man labai patiko, norėčiau tokiose dalyvauti dažniau.“
Žydrūnė Š.:
„Taigi, grįžus visiem iš orientacinio laikas jau buvo gerokai įsibėgėjęs. Visi veikė, kas ką: vieni kalbėjosi ir susipažinėjo, kiti ruošėsi vaidinimams, treti užkandžiavo, dar kiti grožėjosi dangumi, kuris buvo labai žvaigždėtas ir gražus! Taigi, vakaro vaidinimai. Seniokai ąžuoliečiai demonstravo vaidinimus iš kelionių į užsienį, o naujokai iš naujokų žygio  Labiausiai įspūdį paliko Jurgitos, Akvilės, Jolitos vaidinimas kuomet jos tranzavo po Škotiją ir sunkiai tilpo į mašiną, tačiau buvo kompaktiškos ir visgi tilpo, gal realybėj linksma nebuvo tačiau vaidinimas buvo šaunus. Ir dar įspūdį paliko Andriaus ir Pauliaus vaidinimas į kalnus. Kuomet taip taupė maistą, manydami jog nevalgyt o lipt atvažiavo, kad blogu oru to maisto tiesiog neliko ;D
Praėjus vaidinimams, toliau sekė žaidimai. Juokinga ir smagu buvo nupylinėti kaimiečius mafijos žaidime ir vanoti rankšluosčiu kitame žaidime :D Ohoho, o laikas taip greit praėjo, kad kuomet baigėme žaisti jau buvo 6h ryto. Na, taip ir nusprendėme, kad atėjo laikas miegot.“
Viktorija U.:
„Smagi nuotaika, netylantis juokas bei muzika, begalybė žvaigždžių, įdomūs – apeiginiai (kai kurie šiek tiek sektantiniai) šokiai, įvairūs žaidimai, naktinė beprotybė miške bei žmonių bendravimas ir naujos pažintys. Vos nepamiršau – ir gausios vaišės. Taip bendrai apibūdinčiau praėjusį savaitgalį įvykusį susitikimą. Na, mano pačios įspūdžiai?
Vėlesnė vakaro dalis tęsėsi iki aušros (kaip naktinei pelėdai, ji idealiai tiko).“
Jurgis K.:
„Šventė kultūros namuose buvo puiki, stalas lūžo nuo valgių ir gėrimų..“
Žydrūnė Š.:
„Kitą dieną, kėlėmės anksti(?) Apie puse 10h, nors kiti jau buvo atsikėlę. Ir nors daugelis buvo sakę, jog jiems šalta tačiau man buvo karšta ir net labai. Išvada kokia? Reikia miegoti poromis, tuomet pagal visus fizikos ir biologinius dėsnius bus šilta 
Taigi, užkandę, ėjome ant piliakalnio, kur buvo išdalinti molinukai ir Gintarai. Aš pati gavau molinuką už norą ir susidomėjimą žemėlapiais ir kompasu :D O gintarus nusipelnė gauti ir gavo Monika Vanagaitė, Mindaugas Gegužis ir Paulius Lokys. Manau, jog jie jų nusipelnė. Monika už organizacinę veikla, Mindaugas už pastangas ir pasiekimus ąžuolo labui, o Paulius taip pat už gyvenimą ąžuolų ritmu. Kaip šiandien ant piliakalnio Vaidotas pasakė: ‚‘‘ Gintarus nusipelno tie, be kurių ąžuole jau būtų ne taip. Kažkuriam nebūnant kiti jo pasigestų.“ Šie žodžiai pasirodė labai prasmingi ir viską paaiškinantys  Užkūrus laužą, užvedus dainą ir sušokus šokį šiems trims ąžuoliečiams buvo teikiami gintarai. Toliau buvo šokamas asilas, meškų – vyrų šokis, kas man asmeniškai buvo juokinga ;D
Ir taip palydėjus senąjį, atidarėm naująjį sezoną ir išsiskirstėm.
Liūdna, kai kas nors baigiasi, bet užuot liūdėjus geriau nusiteikt, jog džiaukimės, kad tai buvo ir kad tai galima pakartoti. Taigi, ačiū visiems ir ypač tarybai, kurie stengėsi. Kas pasisekė, kas nelabai, bet organizuoti kažką reikalas rimtas.
O pabaigai...kai vienos durys užsiveria, atsiveria kitos. Taigi, pasitikim tą naują sezoną išskėstom rankom atviri naujom galimybėm ir idėjom.“
Viktorija U.:
„Po 3 saldžiausio miego valandų pasigirdo netoli stūksojusios bažnyčios varpai bei dalyvių žadintuvai – laukė žygis. Ant piliakalnio, tarp svyruojančių pušų ir laužo, buvo įteikti apdovanojimai bei gintarai. Būtent jų teikimas sukūrė magišką aplinką, kuomet negalėjai nesigrožėti reginiu. Taigi, sakiau trumpai, o išėjo kaip visad.
Tad, buvo malonu susipažinti su visais dalyviais bei ačiū už pozityvią nuotaiką (jos tikrai negadino menkas lietutis).“
Monika V.:
„Šis uždarymas man buvo ypatingas. Gavau gintarą. Labai džiaugiuosi tokiu įvertinimu, ypač buvo malonu jį gauti iš Vaidoto. Jo kalba ir visa kita mane stipriai paveikė. Tad uždarymas – atidarymas buvo GERAS!“
Na, ir pabaigai šiek tiek kritikos.
Rimantas K.:
„Na pats renginys tai trūko muzikos, dainų ir šokių. Daugiau publikos įtraukimo (visų)... Trūko organizuotumo ar tai kažkokių darbų nepaskirstymas, kad būtų atsakingi žmonės ir t.t... Bet aplamai tai aš visu įvykusiu uždarymu ir atidarymu esu patenkintas, nesu nusivylęs ,kad dalyvavau.“