Beržininkai, Lenkijos pasienis, Kalėdiškiai

Laikas: 2011.11.12-13
Vieta: Lenkijos pasienis
Dalyviai: Ąžuoliečiai.Vadas: Juozas Dapkevičius

Šis žygis man labai patiko. Svarbiausia man buvo prasmingas tikslas aplankyti savanorių kapus ir lenkų užgrobtą Lietuvą, kurioje iki tol apsilankyti neteko. Tokia pat svarbi žygio dalis buvo puiki kompanija. Pasakojimai apie žygius į kalnus įsiminė visam gyvenimui.
Jurgis

Didžiausias įspūdis- prisiminimas, tai akmenuko ridenimo procesas- „nėra akmenuko- žygis stabdomas!” Kaip pirmasis žygis, man patiko. Gamta, miškas, laužas, ežerai, rezervuaras ( ten tai stebuklingas kampelis, kai žemė po tavim juda nuo menkiausio judesio) bei šaunūs žygeiviai. Smagiai praleistas savaitgalis!
Gintarė

Trūko objektų ir jų apžiūrinėjimo. Patiko, kad žygyje buvo tiek naujų ir senų ąžuoliečių.
Rimas

Žygis buvo įdomus, nesunkus fizine prasme, nes daugiau ilsėjomės ne ėjome. Buvo labai daug siurpraizų. Iš pradžių aplankę Lenkijoje esančius paminklus Lietuviams pamatėme, kad lenkai jų visai negerbia ir pristatė aplinkui savo didvyrių paminklų. Vakare ilgai sėdėjome prie laužo.
Justas Kavaliauskas

Nors dauguma rudeninių lapų jau ir nukritę, bet Ąžuoliečiams žygių troškulys dar net nežada kristi. Šįkart balansavome ant Lietuvos ir Lenkijos ribos, žengėme ant ninguojančios žemės šalia užpelkėjusių ežerų, grožėjomės nuostabiu piliakalniu kitame ežero krante. Nors ir klaidžiojome Lietuvos pakrašty, miškuose susitikome ir žmonių... medžiotojai porino gyvenimo tiesas, žvejys pasidalino laužo šiluma.
V.B. (Vida)

Žygis tikrai būtų buvęs geras, jeigu nebūtų buvę karšta... Atsimenu, galvojau apie šortus, tapkes ir panašius dalykus, kurių nepasiėmiau. P.S. vistiek patiko:)
Anonimas