KALYMNOS. GRAIKIJA

Laikas: 2011.10.15-24
Vieta: Graikija
Dalyviai: Inga, Paulius Jakutavičius, Andrius Garbauskas, Arlandas, Džordžas

Andrius pakibo kažkur viduryje trąsos. – Viskas, leidžiuosi žemyn.;
Prasidėjęs nesmarkus lietus darė trasą slidžią, o gal pirmieji lipimai buvo pakankamai sunkūs kad šios trasos įveikti nepavyks. Su kartėliu paliekamas karabinas ir komanda grįžta į hostelį, Masouri miestelyje. Miestelis nedidelis, žmonės čia gyvena daugiausia iš poilsiautojų bei kaborių. Dvi pagrindinės gatvės, prikimštos barų, restoranų, „super marketų“ panašių į Koopsus Lietuvoje bei hostelių, kurie čia vadinami Studios.
Studios kaina 10 € žmogui už parą. Šis kambarys, su 3 lovom, virtuve, dušu, balkonu bei įspūdingu vaizdu į priešais stūksančią Telendos salą, buvo pasiūlytas netikėtai, vakar vakare tik išlipus iš autobuso ir jau besiruošiant, kaip buvo manyta, ilgai nakvynės paieškai, kadangi šiuo metu pats kaborių sezonas.
Lynoja. Paulius imasi darbo prie kompiuterio, kiti, dirstelėję į žemėlapį, nepabūgę lietaus, keliauja apžiūrėti VII amžiaus, gynybinių įtvirtinimų, esančių į šiaurę nuo miestelio. Forto liekanos stūkso salos iškyšulyje, ant pakankamai stataus kalniuko, kurio vienoje pusėje netgi iškaltos laipiojimo trąsos. Keturiomis užlipus ant viršūnės, atsiveria didelė dalis laipiojimo sektorių, esančių prie miestelio. –Daug. Lipti ir lipti.;
Ryte, atsikėlus, vėl lietus, vėl lipti negalima. Ingos iniciatyva, ji su Andriumi išeina ieškoti Studios šiandien atvykstančiam Arlandui bei rytojaus dieną komandą papildysiančiam Džordžui. Aplankius apie 5 Studios, netikėtai randamas kambarys pas restorano šeimininkę, Eleną. Jos sesuo netoliese turi Studios. Grįžus namo, traukiamas žemėlapis, vėl trekingas. Nutariama aplankyti vieną iš daugybės koplyčių, išsiskiriančią iš visų tuo, kad ji įkurta urve.
Ryte, atsikėlus – giedra, vadinasi bus galima lipti. Pasitarę, visi nutaria eiti į sektorių, prie pat jūros, kurį Andrius su Inga buvo pastebėję prie forto. Trasos nesudėtingos, kaip tik apšilimui. Čia pamatome gan įdomų vaizdą: prie trasų priėjo senukas su ramentais, atsisėdo ant žemės, įsisegė virvę ir ėmė saugoti močiutę, kuri lipo uolomis. Rodytųs, kad ši pora jau niekuo panašiu neturėtų užsiimti, bet močiutė lipa ir dar kaip.
Pagaliau komanda pilnos sudėties. Paulius pasiūlo paskutinį kartą aplankyti vieną iš vietinių sektorių, kurio pagrindinis akcentas yra 110 m. multipičas. – Lipam?;
–Lipam.;
Apšilę keletoje trasų, Paulius su Andrium šturmuoja multipičą, palikę kitus komandos narius laipioti apačioje. Trasa smagi, ir įvairiapusiška, nemažai raktų, kur reikia pasukti galvą, nemažai „džiaivos“ šokių kai reikia kabintis už nežinia ko, galiausiai diulferis žemyn, ir po 4 valandų lipikai jau sugrįžę.
Kiekvieną rytą draugus pažadina „pyrdos“(motoroleriai), jais visi kaboriai keliauja į tolimesnius sektorius. Atėjo jau iš anksto suplanuota tokių agregatų nuomos diena. Pačiame paskutiniame miestelio nuomos punkte pavyksta rasti 3 pyrdas ir visi išvažiuoja už įlankos, į šiauresnius sektorius. Trasos aštrios, braižo rankas bei kelius, tad kaip ir kiekvieną vakarą vyksta maudynės jūroje. Graužia, bet greit gyja žaizdos.
Atėjo laikas Džodžo programai. Jis, Andrius bei Inga nulekia į mietelį Potia pirkti šviežios žuvies, pakeliui užsuka į Masouri uostą pažiūrėti kada pirmas keltas į Telendos salą, paskutinės dienos planams derinti. Nusipirkus žuvies, visi iškeliauja į šiaurinę salos dalį, čia trekingas iki didžiulės duobės, į kurią lipa tik Andrius bei Arlandas, pažiūrėti kaip ten viskas iš vidaus atrodo bei pasigrožėti kaip profesionalai lipa sudėtingus maršrutus kabančiais stalaktitais. Kiti keliauja link paplūdimio, kuris atrodo kaip filmuose rodomos negyvenamos salos. Čia, paplūdimyje, užkuriamas laužas iš sudžiūvusių krūmynų ir Džordžas kepa žuvį.
Priešpaskutinė diena. Anksyvas rytas, Paulius su Andriumi išvažiuoja toliau nuo miestelio lengvam pasibėgiojimui kalnuotais tekeliais, kurie painiojasi su ožkų išmintaisiais, taip, klystelėjus abu užbėga į kalvų viršūnes, čia įspūdingi vaizdai bei gaivus vėjas, bet bėgti, nebent keturiomis. –Reikia leistis.;
Tolesnėje dienos programoje keletas pralipimų bei kelių urvų aplankymas. Urvai paruošti turistams: viename nuleistos kopėčios į pirmąją didžiulę salę, iš kurios galima rasti praėjimą į mažesnę, jaukesnę patalpą, kitame netgi išvedžiotas apšvietimas, jis įjungiamas tik darbo valandomis, šis urvas mažesnis, be to jame matyti būta gyventojų.
Paskutinė diena Pauliaus suplanuota jau anksčiau, tai 250 m. multipičas Telendos saloje, kurį lips vėl gi dviese su Andriumi, bei nusileis iš kitos kalno pusės esančiu takeliu. Ankstyvas rytas skubant į keltą, bei lenktynės su konkurentais iki trasos visiškai nenumušė nuotaikos, ir startas prasidėjo pakyliai. Lipimas, vėl gi, su begale įspūdžių, adrenalino, teužtruko 3 valandas, nors buvo planuota daug ilgiau. Tuo tarpu Džordžas su Inga neskubėdami ėjo pasitikti lipikų, prie finišo. Arlandas nusprendė užsiimti sportiniu trekingu ir aplakstė salą takeliais.
Paskutinis vakaras Elenos restorane buvo palaimingas. Visų veidai pavargę, rankos ištinę, bet nuotaikos geros. Užtenka. 9 dienų šioje saloje pirmam kartui užtenka. Bet, greičiausiai, tai ne paskutinis kartas čia, Kalymnos saloje, kurioje vargu ar įmanoma viską pralipti ir išbandyti.

Andrius Garbauskas