Baltų vienybės ugnies sąšauka 2011

Laikas: 2011.09.22-23
Vieta: Kaupiškių piliakalnis, Kybartai
Dalyviai: Organizatorius: Juozas Dapkevičius, dalyviai: Andrius Garbauskas, Neringa Burokaitė, Rimantas Kauševičius, Akvilė Gerulskytė (mano ekipažas), dar mačiau: Linas Kulakauskas, Andrejus Jegorenka, Eglė Žegulytė, Jolita Buškutė, Monika Vanagaitė, Romas Lukas, Mindaugas Gegužis ir kiti, su kuriais prasilenkėm :)


Ketvirtadienis. Darbo diena visai priartėja prie pabaigos, t.y. 17 val. Žinau, kad daugelis draugų jau išjudėję ant piliakalnio, kai kažkur viduje sukirba kirbuliukas ir pradeda reikalauti adrenalino! Pora skambučių ir sms žinučių, eiklusis civikas jau renka ekipažą ir atsilikdamas tik kokią pusantros valandos, lekia iš Kauno link Kybartų, Lietuvos-Rusijos pasienio, veždamas mus pas draugus.

Lekiasi gerai, ypač kai šalia sėdi šturmanas – vienintelis rūpestis belieka „Lenkti fūrą ar palikti draugus gyvus“. Paskui kelias praplatėja, pakelėje staigiai pagausėja besiilsinčių fūrų, man iš lūpų išsprūsta žodžiai „Man čia pasieniu kvepia“, ir netrukus Kalvarijos pasienio postas ir pareigūnai šią skrajojančią frazę paverčia kūnu.

Belieka suktis atgal ir dar kažką iš mandagumo pasakyti uniformuotiesiems, kurie mus maloniai informuoja, kad atkakome į Lietuvos-Lenkijos pasienį. Nedaug ir nepataikėm, na bent ne į Latviją nulėkėm. Belieka padovanoti pareigūnams gražiausią savo šypseną, o jie mainais duoda auksinį patarimą „Vairuojant reikia stebėti kelio ženklus“.

Patarimas ne veltui – kiek pagrįžę atgal randame reikiamą išsukimą link Vištyčio. Vištytyje užsukam į vietinę pardę, ten nustembu pamačiusi kūčiukų, tai bent siurpraizas bus. Tačiau pernykštė kūčiukų galiojimo data nudžiugina kiek mažiau. Keliaujam toliau ir galiausiai randame piliakalnį ir dar ne visus išsiskirsčiusius draugus.

Oras ne pyragai – pradeda bjaurokokai lyti, o vėjas anksčiau atvykusiuosius jau padoriai prakošęs. Valgome Romo gimtadieninį tortą, geriame arbatą, sudainuojame porą dainų ir pastovime apsikabinę – dėl tokių minučių verta važiuoti, net jei jų būtų kokios viso labo penkios.

Namo grįžtame tvarkingai, kalbėdami rimtai apie rimtus dalykus.

Tai vat taip viskas buvo.

Akvilė