Saulėtosios Gruzijos sezono uždarymas Kurkliuose

Laikas: 2011-01-21/22
Vieta: Justo Kavaliausko namai Kurkliuose
Dalyviai: Justas Kavaliauskas (vadų vadas) su Vika, Kristina ir Inga, Andrėjus, Neringa, Justė, Eglė, Akvilė, Giedrius, Andrius ir aš Paulius Lokys

Mano prisiminimai iš tranzavimo ir šio savaitgalio.
Regis, nusimatė tuščias savaitgalis, pradėjau galvot ką gi nuveikus... Pirmas darbas, pasitikrinau elektorninį paštą, o ten jau yra kvietimas sudalyvaut vasaros žygio iš saulėtos Gruzijos uždaryme. Programos pradžia - radialas slidėmis.
Žinojau, kad dalyvausiu, taip pat žinojau, kad dalyvausiu be slidžių. Šovė į galvą mintis - tranzuot, juk niekada, galima sakyt, ir netranzavau.Pagrindinis ekipažas turi vykt su mašina ~9-10 val., nesinorėjo labai atsilikti, planavau išjudėt anksti ryte, bet užsivėlinau truputį ir išjudėjau panašiu laiku. Sėdžiu 29 autobuse, kuriuo planuoju pavažiuot iki Karmėlavos, pakeliui sulaukiu Neringos skambučio, kad Edas negali važiuot ir likusieji žada važiuot autobusu. Pakvietė prisijungti, bet kai esi praktiškai trąsoje, kažkaip nebe taip jau norisi prisijungti. Pasiekiu Karmėlavą, ten nusiperku maisto ir pirštines (juk be pirštinių pirštus sukišus į rankovę ne taip šilta). Paeinu toliau nuo Karmėlavos prekybcentrio, pakeliui ištestuoju kelias saujeles saulėgrąžų (maniau tranzas užtruks, tai bent nenuobodžiausiu begliaudydamas). Atsistoju, ištiesiu ranka, po kelių akimirkų pralekia keli autobusai, gaunu žinutę "...mažai nutranzavai" - po velniais, juk katik atsistojau, nėra ko norėt. Dar kelios akimirkos ir jau sėdžiu jauno vyruko mašinoje:
- pamatęs tavo kuprinę negalėjau nesustot. Kur keliauji?
- į žygeivių klubo renginuką.
- gal Ąžuolo? nes aš kaip ir ąžuolietis, tik jau senokai nebuvęs.
Radom bendrą kalbą, nors ir nuliūdo, kad gali pavežti tik iki Šveicarijos kaimelio, bet kalboms įsibegėjus pavežėjo gerokai už Jonavos - tiesiai į trasą. Ką gi, laikas traukti vėl saulėgrąžas tik šį kartą gal 5-10min ir aš jau vėl kitoje mašinoje judu tikslo link. Pakliuvo turtinga vyresnio amžiaus pora, pasisekė - jie važiuoja iki Utenos, mane paleis idealiausiam taške. Vairuotojas pradėjo klausinėt kelio numerių, kuriuo man reik pasiekti vietą. Prasidėjo beryšiai pokalbiai apie kelius kuriais man reik važiuot ir kuriais jie važiuoja (nesupratau kam to reik, jei man tinka tas kelias, kuriuo jie važiuoja). Kalbos tęsėsi, kol pravažiavom visus kitus įmanomus kelius ir liko vienintelis. Vairuotojas supanikavo, kad man nebėra, ko rinktis ir nustojo klausinėt. Po kelių akimirkų jam toptelėjo, kad man viskas tinka ir mūsų maršrutai sutampa. Vėliau sekė kalbos nuo to, kad pasak vairuotojo tranzuotojai tai vos ne ubagai. Žmona jam nepritarė, o aš jam mėginau įrodinėt, kad taip nėra - iš jo kalbų buvo akivaizdu, jog jis netiki niekuo, ką jam sakau. Jam atrodo nesuprantama "...o kur miegot jei nėra viešbučių ir artėja naktis?". Galiausiai atvykau iki reikiamo pusūkio į Kurklius, palinkėjo keistų dalykų (supratau, kad jis nepatikėjo tuo, apie ką puse kelio kalbėjom). Paėjęs kelis šimtus metrų, užmiršau pažiūrėti, kiek liko kilometrų iki Kruklių. Su viltimi, kad eiti toli nereikės nusprendžiau eiti. Pasiskambinau Justui Kavaliauskui, pasirodo atvykau ankščiau nei kolegos su autobusu. Namus pasiekėm daugmaž vienodu laiku (aš gal 15 min. ankščiau). Susikrovę daiktus visi išsitraukė slides, aš kadangi buvau be jų, tai nusprendžiau eiti pėščias. Bekeliaudamas pamačiau, kad Anykščių apylinkės yra tikrai nuostabios ir tikrai aš čia dar gryšiu kitą kartą. Pradžioje čiuožimo, pasiekus pirmuosius laukus, kurie matyt buvo apsemti vandens, kelis kartus beeinant įlūžo kojos. Neringai tuo tarpu trynė batai, kentėjo pūslių teikiamus komfortus. Pračiuožus virš 10 km, beeinant pelkėtu upeliu, pamėginau su kojom kapot ledą - storas ir neskyla. Po keliasdešimties metrų eidamas paskui slidininkus įlūžau, remiantis rankomis ir mėginant išlipti viskas trupėjo - išsigandau, tik gal kiek labiau ne dėl savęs, o dėl brangaus fotoaparato, kurį turėjau kišenėje. Šiaip taip išsikabarojau, vandens prisėmiau, viena koja beveik iki kelienio. Išsigręžiau kojines, išpyliau vandenį iš batų ir patraukėm toliau, Justo draugo pirties link. Pasipirkiavojom. Vėliau pradėjo rinktis vietiniai draugai ir likęs, Eglės, Andriaus, Giedriaus ir Akvilės ekipažas, kuriuos mėginom atkalbinėti, dėl didelio žmonių kiekio (23-25 žmonės+naujasis ekipažas). Palaukėm kol ekipažas išsipirkiavos ir išjudėjom pas Justą į namus. Susibėgom visi į rūsyje įrengtą didelį kambarį su židiniu. Justo mama visus su kaupu privaišino balandėliais, vakarui dar tik bėgėjantis, pasisedėjimus pakeitė šmaikštūs kelionės dienoraščio skaitymai iš ko buvo nesunku susidaryti vaizdinius iš kelionės. Po visko, po truputį viskas pradėjo garsėti, muzika groti, o galiausiai ir šokiai prasidėjo, kas šoko, kas tinginiavo (aš), o kas jau patyliukais po vieną išsmukinėjo miegot (vėlu buvo). Galiausiai ir man neištvėrus pabaigos išėjau miegot, padėjus ausį ant grindų, girdėjosi žemų dažnių likučiai...
Ryte keltis nesinorėjo, bet šiaip taip išjudėjom, kėlėmės gal apie 9 val., atsigėrėm arbatos, užkandom, chebra susiruošė su slidėmis ir rogėmis ant šalimais esančio kalno užlipti. Aš, Eglė ir dar keli (?) žmonės likom patinginiaut. Eglė vėl neleido liūdėt, gražiai uždainavo ir pagrojo (Ačiū tau). Kai pradėjo rinktis visa mūsų publika, Eglės koncertas buvo pasibaigęs :)
Dar šiektiek pasėdėjom ir sužinoję kada mūsų autobusas (atgal tingėjau tranzuoti) susipakavom ir išjudėjom Kauno link. Tomas nusprendė tranzuoti, pasiūlėm paeiti toliau nuo stotelės. Neringa tuo tarpu jam viską gadino atsistojusi priekyje rankose laikydama slides :D Tomo laimei, ne užilgo atvažiavo mūsų autobusas ir mes išjudėjom Kauno link.

Štai taip šauniai praleidom savaitgalį!

(Paulius Lokys)

Fotografijas rasite ČIA