Žygis už baltų vienybę arba Košmaras Latvijoje 2010

Laikas: 2010.10.22-24
Vieta: LT-LV
Dalyviai: Juozas Dapkevičius, Jonas Miklovis, Justas Kėdanis, Giedrius Skiecevičius, Paulius Lokys

Rytas, su Justu atvykom pas Juozą ir išvykom pasiimti Lokio. Lokys vėlavo 50min... Tada vykom pasiimti Jono: pakeliui užklupo audra – ledai, sniegas, žaibas, tamsa. Joną pasiėmėm sušlapusį. Kelionė buvo nuobodi. Atvykom vėlai vakare, žygelis buvo trumpas, apie 4-5km - deginom žvakutes, klausimės legendų, dainavom. Miegojom mokykloje, buvo šilta. Kėlėmės aštuntą, pavalgėm, apėjom dar 1km ratuką, sėdom į automobilius, varėm pas latvius. Pasitiko mus gausi trijų asmenų „grupė“ -
pamačius jų aprangas, kuprines, supratom, kad nieko gero nebus; "žygių" metu miegojom mašinoje... Vakare vėl miegojom kažkokioje miestelio ale atstovybėje. Studentai iš kitų miestų prasigėrė, ryte atrodė nekaip - išvyko namo; o mes toliau tęsėm savo odisėją. Vėl buvo pasivaikščiojimai po 2-5km, čia mes mes ir neištvėrėm - surinkau visus nemiegančius ir išėjom į pelkes - skendom, klampojom, nematėm kur einam, buvom molini, bet patenkinti. Paskui vėl kolegos ilgai miegojo Juozo mašinoje kodiniu pavadinimu „Žaibas“. Paskutinis žygelis buvo ypač tingus, mat nesugebėjom pereiti mažo upeliuko, per kurį braidžiau skersai išilgai; miške rinkau grybus, ieškojau pelkės, deja, radau tik įspūdingo dydžio bebrų užtvanką, deja, kolegoms pasirodė per daug šlapias maršrutas ir jie atsisakė vykti drauge. Visi atsilabinom su latviais, nusifotografavom ir išvykom link Kauno  300km. Pakeliui namo iš nevilties svaiginomės aštriuoju pipiru, juokėmės su Jonu iki ašarų iš Justinos – bobutės, kuri smirda dešra... Ten buvo Justas.....

Žurnalo PABAIGA.

Giedrius