Pavasarinis Naujokų žygelis Tytuvėnuose

Laikas: 2010.04.10-11
Vieta: Tytuvėnų regioninis parkas
Dalyviai: Jolita Buškutė (vadė), Do, Nerijus Lamanauskas, Andrius Žilėnas, Andrius Garbauskas, Agnė Matonytė, Andrejus Jegorenka, Romas Lukas, Akvilė Gerulskytė, Jonas Miklovis (pagelba), Žydrūnė Šegždaitė, Monika Vanagaitė, Jurgita Kalvinskaitė, Matas, Žygis, Justas Kedanis (tratata), naujokai Milda Butkutė, Linas Gustauskas, Mindaugas Gegužis, Indrė.



Tytuvėnų žygelis arba ‘‘Kaip Mozė į Pažadėtąją žemę vedė‘‘

Ir aš ten buvau, siurpraizais vaišinausi, sulą gėriau per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...tokiais žodžiais galėčiau apibūdinti savo savaitgalinį žygį po Tytuvėnų regioninį parką. Tiksliau, ne visai savo, o mūsų...mano ir KTU žygeivių klubo ‘‘Ąžuolas‘‘ dalyviais. Sakydama ‘‘mūsų‘‘ noriu pabrėžti, jog kaip ir kiekvienoje komandoje taip ir čia galioja ‘‘Trijų muškietininkų‘‘ frazė: Vienas už visus ir visi už vieną!
( 1 DIENA )
Penktadienį, balandžio 9d. atvažiavau į Kauną pas Moniką, nes kitos dienos rytą turėjome jau būti Kauno autobusų stoty su siurpraizais ir gera nuotaika( o kokia čia nuotaika, jei važiuodama iš Elektrėnų būčiau pavėlavus į autobusą?). Taigi šeštadienį, pirmi mano išgirsti žodžiai buvo ‘’Keliamės’’. Na ką gi, Kaune oras apsiniaukęs, o išgirdus barbenimą į langus buvo aišku, kad lašnoja. Ir štai 9:10 mes autobusų stoty ir judame link Pagryžuvio. Užtraukėme su Monika ‘‘Šalia kelio karčiama‘‘, Telebimbam ‘‘Mamos suknelę‘‘ ir taip palaikėme bendrą žygio dvasią, bet žygio dalyvis Justas bandė saldainius mainyt į miegą todėl mes supratome jį ir sumažinome decibelus.
11: 30 (apvalinta pagal reikšminius skaitmenis) išlipame Pagryžuvyje. Pasiruošiame lietui (atsarga gėdos nedaro) ir nueiname iki Piliakalnio, ant kurio kaip ir pridera sušokame ‘‘Asilą‘‘ ir pamokiname tai daryti naujus žygio dalyvius...matome laukus...daug laukų...judame link jų, velniop tą kelią, metėme kelią dėl takelio ir patraukėme laukais. Pirmasis siurpraizas įveikus laukus. Lepinamės pyragu, sausainiais ir kitais skanėstais, kurie mum suteikė jėgų toliau gėrėtis Lietuvos gamta. Vingiavome, vingiavome ir privingiavome sodybą, o už tos sodybos miškas, o tame miške...o tenai pietavome.:) Ir kaip gi viskas gardu: varškės pyragas, kepti sumuštiniai su sūriu, naminė duona, sula, naminiai lašiniai, sumuštiniai su bananais ir kitoki skanėstai. Einame toliau. Ir štai pirmos dienos kulminacija – PELKĖS!!! Nebijom mes jų, ir nesivarginom apeidinėti, ėjome tiesiai. Nuo kupstelio ant kupstelio it TEKŠT! ( oj!) nepataikai, bandyk dar kartą, tik šį kartą šlapiom kojom. Ir nors žygio vadė buvo Jolita, bet pelkėse iškilo Andrius arba kitaip ‘‘Mozė‘‘.Turėjo jis lazdą, kuri bylojo apie jo statusą, ir tikėjome mes juo. Mat jis su lazda išvedė mus iš pelkių. Taip ‘‘Mozė‘‘ įgijo mūsų pripažinimą ir sekėme mes juo iki nakvynės vietos. Ten jis smeigė lazdą, ir tarė ‘‘Čia bus miestas‘‘. Vakarėja...statomės naujus namus – ‘‘zyma‘‘, vyrai kuria laužą, merginos ruošia vakarienę. Ir štai pirmos dienos pabaiga. Aptariame dieną, rytojaus planus, dainuojame, valgome makaronus su sūriu ir tušonke, geriame arbatą, skanaujame Jūratės pagaminta siurpraizą, sluoksniuota žele su pienu,uogomis, ir bananais. Mm...:) Ir galiausiai visi patraukėme miego...
( 2 DIENA )
Pramerkiu akis ir pro ‘‘zymos‘‘ kiaurymę matau besiskverbiančius saulės spindulius. Pirma mintis ‘‘Geras, saulėtas oras?‘‘ ir aš teisi, oras puikus. Miegoti šalta nebuvo, o jei ir pajusdavau šaltį glausdavaus prie miegančio kaimyno, šiuo atveju tai buvo Jūratė (ačiū Jūratei už šilumą!). Palapinėj miegojome 14, dar 6 kitoje palapinėje, o dar 2 lauke. Mūsų ryte buvo 20, nes miegantieji lauke žygio dalyviai pasitraukė iš žygio. Atsikėliau ant gatavos grikių košės. Tik nenorėjau jos valgyti, nes dar makaronai, matyt, virškinosi;).
11h Jolitos paliepimu turime išjudėti, bet manau, kuomet mes išėjome tikrai nebuvo 11:00. Einant pasijaučiau slabna, kuomet pradėjo skaudėti koją...bet aj, vistiek nusprendžiau eiti iki galo ir nepasigailėjau. Nuėjome iki Sedulos, apėjome ežerą ir užlipome į kalvą, nuo kurios matėsi tikrai gražus vaizdas. Ežeras, kelios salos...o dar puikus oras, Jonas vaišino kiviais, šokome ‘‘Asilą‘‘.Žodžiu, mėgavomės gyvenimo teikiamais malonumais! Anot isotrijos toje kalvoje yra slepiami lobiai, o nuo kalvos iki salos yra kūlgrinda. Bet lobių mes neieškojome, galbūt kada ateity...;P Toliau lankėmės apžvalgos bokšte, vaišinomės Šančių skanėstais(Andriaus siurpraizu), daužėme uogienes, dalinomės maistu su kate kol galiausiai atėjome į Tytuvėnus. Didžioji dauguma nuėjo į bažnyčią, o aš su naujokėm Indre ir Milda valgėme ledus, ir pažindinomės su vietinių gyventojų kultūra, gyvenimo būdu ir aplinka. Ir nors žygis baigėsi, tačiau prisiminimai ir patirtis išliks dar ilgam!

Žydrūnė


Kaip visada, žygelis buvo nepakartojamas: iš mūsų tarpo iškilo Mozė, o aplinkui viskas nepaliaujamai čiulbėjo.
Akvilė

Ir Mozė tarė "Mes eisime čia"! Ir prasiskyrė pelkių vandenys, užlietos pievos ir miškai! Kryptis pasidarė aiški - VISADA TIESIAI...
Visi žygio dalyviai po 15 minučių vis dar stovėjo įbesti vietoje ir lyg amą praradę nesugebėjo ištarti nei vieno žodžio.
Tačiau naujokai, jau matę ir šilto ir šalto, žengė paskui Mozę, rodydami pavyzdį Ažuolų seniams kaip reikia žygiuoti....
Andrejus

Buvo smagu. Mums atvykus, ir oras pasitaisė. Pasivaikščiojom smagiai, po gražias teritorijas.
Anonimas

Ispūdžiai labai geri. Patiko žygelio dalyviai, dainos. Taip pat patiko maršrutas. Dar patiko ekskursija su Tytuvėnų bažnyčia.
Tomas

Šis žygis labai patiko, nors ir buvo pirmas tokio tipo žygis, kuriame dalyvavau. Smagu buvo praleisti savaitgalį gamtoje su gausia ąžuoliečiu kompanija. Teko keliauti ir laukais ir pelkėm, bet nepraeinamų vietų nebuvo ir turbūt negali būti. Taigi esu visiškai patenkintas šiuo žygiu ir jau laukiu kitų žygelių.
Linas

Kadangi šią naktį miegojau lovoje, o dabar sėdžiu prie kompiuterio darbe, kai lauke taip gražiai sviečia saulutė, galiu įvertinti kokių įspūdžių ir potyrių turėjau savaitgalį ir ką šiandien prarandu būdama offise užtrauktomis žaliuzėmis... patiko žygelio turinys ir tai, jog ėjome ne vien tik tam, kad eiti, o dar ir pasikultūrinti, sužinoti ir pamatyti šį tą naujo - didelis pliusas maršruto sudarytojams (tikriausiai Jolitai). Atstumas parinktas labai protingai: šiandien jaučiu kelias pūsles ant kulnų, bet visa tai visiškai neturi jokios įtakos prisimenant viso žygelio džiugią nuotaiką, draugišką kolektyvą ir labai skanius, originalius "siurpraizus". Įdomūs ir "teisingi" naujokai, manau, turėtų bent jau keletas iš jų tapti aktyviai keliaujančiais ąžuoliečiais (kartu su ažuolais). Žygeliui parinkta įsimintino ir įspūdingais vaizdais praturtinto kraštovaizdžio vietovės. Tobulas žygio užbaigimas Tytuvėnu bažnyčioje ekskursija, labai greitai privertė užmiršti visus sunkumus ir minusus ir liko tik dideli dideli pliusai. AČIU už gerai praleistą laiką kartu.
Jurgita

Gerai suorganizuotas žygis. Buvo įdomu, išskyrus kiaulių fermas.
Žygis

Neblogai suorganizuotas žygis, ypač transporto ir inventoriaus atžvilgiu. Žygio maršrutas neblogas, ypač pelkių pobūdžio ruožai. Ateityje norėtųsi daugiau punktų su įdomiais vaizdais, vienas kitas muziejus.
Matas

Pirmiausiai džiaugiuosi, kad įstojau į jūsų klubą ir kaip naujokas tikrai nesitikėjau būti taip šiltai sutiktas. O pati ekskursija buvo tikrai labai gera (tikriausia, kad turėjom šaunią gidę :)). Gal pirmą dieną oras ir nebuvo palankus, bet žygis per pelkę suteikė tokį įspūdį, kad pasijaučiau sugrįžęs į vaikystę kai varlinėdavau po balas :) apie pačius Tytuvėnus ir jo regioną ne tik sužinojau istoriją, bet pamačiau, kad tai yra labai gražus miestelis. Taip pat labai patiko vakarinė dalis prie laužo, žaidimai ant piliakalnių. Vienu žodžiu, viskas buvo super :)
Mindaugas

Pirmasis pavasario žygelis po ilgos, gūdžios žiemos buvo puikus! +ygio vadei aplodismentai! Nors ir žygio metu truputį lynojo, bet nuotaika visą laiką išliko puiki.
Negalv ojau, kad taip pasakysiu, bet pelkės man PATIKO! Tikrai buvo smagu skintis kelią per miškus. Taip pat likau sužavėta ”zymos” talpumu ir tikrai smagu pagaliau ją išbanyti. :)
Smagi kompanija, draugiška atmosfera – viskas ko reikia!!!
Ačiū u- puikų laiką ir smagų žygį.
Su pavasariu!!!
Monika

Labai džiaugiuosi, kad nepasidaviau kitų įkalbinėjimams nevažiuoti. Visa kelionė labai patiko. Nebuvo baisu vaikščioti po pelkynus ir buvo įdomi patirtis kieurai peršlapti kojas, einant jas išsidžiovinti ir vėl sušlapti.
Patiko miegoti zymoj – kartu juk daug šilčiau + ypač su tokiais šiltais žmonėmis.
Indrė

Žygio metu patyriau daug neišdildomų įspūdžių bei „pirmųjų kartų“, susipažinau su nuostabiais žmonėmis. Nors ir skauda kojas ir jaučiasi nuovargis, laukiu nesulaukiu kitų žygių. Be to, anksčiau galvojau, kad žygiai yra pavojinga. Dabar supratau, kad tai gyvenimo būdas. Nors ir buvau naujokė žygio pradžioje, po jo jau pažinojau beveik visus žygio draugus, susipažinau su „ąžuolo“tradicijomis ir supratau, koks yra tikrasis pavasaris miškuose (kitą kartą būtinai įsidėsiu žvejo batus! :))
Milda

Nuovargis... nuo begalinių įspūdžių, kurie dar ilgai išliks mintyse. Manau, kad geras žygis yra neatsiejamas nuo nuovargio. Kas patiko? PELKĖS! Visada bijodavau klampių vietų, bet šį kartą tai buvo mini atrakcija. Pirmą kartą miegojau „zymoje“, net neįsivaizdavau, kaip ji atrodo. Dabar žinau :) žmonės, kaip visada, draugiški ir paslaugūs. Didelis ačiū Jonui už kvėpuojančias kojines! :) o šiaip... su kiekvienu buvimu su ąžuolais didėja patirtis. Todėl tikiuosi dar vieno žygio su jumis!
Tegyvuoja žygiai! :)
Žydrūnė

O aš, kaip žygio vadė, šiek tiek oficialiau :)
Žygio pradžia – Pagryžuvis. Čia aplankėme piliakalnį bei dvarą, šiuo metu kvalifikuotą kaip pensionatas. Šalia dar buvo griūvėsių, galbūt buvusių dvaro arklidžių. Ėjome laukais link Pavengrio miško, kurio užuovėjoje pailsėjome, paskanavome siurpraizais (o jų buvo daug....ypač patiko Mildos – kaimiška naminė duona, kumpis, sula). tuomet išsimušę i kelią ties Mockaičiais, patraukėme link Pažerio, kur pasikultūrinom velniakeliu (akmenų juosta išsidėsčiusia apie 350m. Papietavę patraukėme atgal link Tytuvėnų. Ties Pagauštviniu priartėjome prie Gauštvinio, pasisupom poilsiavietėj, ir ėjome keliuku palei ežerą (kai kur potvynis padaręs savo), o tada.. gūdžiu užpelkėjusiu mišku :) ties Tytuvėnėliais suradome Tytuvėnų dvaro sodybos likučius bei kitus draugus :) nepametę krypties ėjome toliau pro Apušio ežerą link Gylio ežero, kur .. metėm kelią ir vėl įbridom į pelkes :D vieni brido toliau ir pasiekė tikslą – Gylio ežero pažintinį taką, kiti grįžome į kelią. Pačiuose Tytuvėnuose stabtelėjome ties skulptūra su kalašnikovu, Riomerių mauzoliejine koplyčia bei maximą :) užsukome pas mano senelius pastatyti mašinų (liko nesupratę ko mes traukiam į tuos miškus kai galim name..). sulaukę mašinistų patraukėme toliau link Bridvaišio ežero pietinio kranto, kur miškelyje ir įsikūrėme nakčiai. Dienos maršrutas – apie 20 km.
Antrąją dieną asilą sušokome ant Bridvaišio piliakalnio, himalajus – ant Kokmaniškės (Majako) kalno. Mini ratukas ir grįžtame link senelių. Pakeliui – Jurgio kalnelis, ant kurio buvo kapines bei medinės koplyčios pamatai. Pailsėję traukėme toliau – kuprines sodyboj, o patys į Tytuvėnų bažnyčią su Bernardinų vienuolynu. Žygis baigtas!
P.S. likimas lėmė, kad grįžtant sutranzavom vienuolį :)


Žygio frazės:
1. Po asilo.
Jonas: - visi vienodai kojas turi det! (parodo kaip)
Akvilė: -jo, Jonai, visi vienodai turi kojas dėt, ne dešinę...
2. "Greitas darbas - kreivas vaikas" (ekskursija po Tytuvėnų bažnyčią)


Foto:Tytuvėnai ir jų apylinkės - "Naujokų" žygelis..