Slidžiu žygis (Anykščių regioniniame parke)

Laikas: 2010.01.08-10
Vieta: Anykščių regioninis parkas, Kavarskas - Anykščiai
Dalyviai: Saulius Šmukštaras (vadas), Saulius ir Dovilė Lipinskai, Vaidas Bernotas, Giedrius Skiecevičius, Justas Kedanis, Marumas. Šeštadienį vakare dar prisijungė Vytenis (Briedis) su sūnumi Jurgiu ir vilkšuniu Vilke.

Pirmoji diena. Atvykę į sutartą vietą, pradėjom skirstytis bendrą inventorių, gavau palapinę. Pačiuožėm keletą kilometrų ir pradėjom ieškotis nakvynės, atokiau nuo kelio. Palapinės statymas truko ilgiau nei tikėjausi, buvo daug painiavos – turėjo būti keturi pagrindiniai kampai, o mes radom šešis... Buvo problemų su pečiuko kūrimu, pasirodo kur mes vargom ir pripjovėm kalną „žalių“ beržinių malkų... O jau vidurnaktis – pečiukas tik smilksta. Miškas idealiai išvalytas, sausos medienos nerasta. Šmukštoras iškeliavo ieškoti sausų malkų, po gero pusvalandžio grįžo ir raportavo kad netoliese stovinti sausa pušaitė, tik ją reik nupjauti ir parvilkti (o ji buvo pakankamai diiidele), vargais negalais parvilkom, supjaustėm ir sukapojom dviese. Pečiukas greit įkaito, visi pralinksmėjo, akys nušvito, nosys sušilo. Pasidarėm valgyti ir visi užmigom (išskyrus mane) grojau dantinis bethoveną, mat mano pulsas žemas, ir ramybės jis visai sumažėja tada pradedu kalatotis, nesvarbus, kad guliu triviečiam miegmaišyje...
Antra diena. Antrą dieną kėlėmės „anksti“ 8h (neskaitant, kad pavakarieniavom 2 nakties, o užmigom 3. Viską susipakavę iššliuožėm. Po kelių valandų pastebėjau, kad mano slidės kažko „nesivairuoja“ pasirodo išlinko apkaustai, tad nuo kiekvieno didesnio kalniuko Giedrius demonstravo sniego angelus. Šaltukas spaudė kaip reikalas, bet apranga buvo pas mane pakankamai šilta, išskyrus slidžių batus, jos šalo vos sustodavom kažko užkrimsti ar pailsėti. Kol šliuožėm laukais buvo viskas gerai, bet vos tik prasidėjo miškas prasidėjo tikrieji išbandymas, raizgalynai, avietynai, atsodinti medžiai, kažkokio pelkės, krūvos išgriuvusių medžių. Kelis kartus teko paslidinėti pirmyn atgal, kaip supratu netinkama linkme nušliuožėm :) Pietūs buvo velnioniškai ilgai laukti ir smarkiai vėlavo, bet buvo laaaabai skanūs. Pakeliui prisijungė dar vienas mūsiškis, kuris tą pat maršrutą įveikė per keletą valandų, daug nesigilinau, nes jėgos pas mane tikrai seko greitai. Pusiaukelėje, kylant į statų kalną Justas sulaužė slidę, vyrai suremontavo, bet deja ji ilgai nelaikė. Justas likusią dienos dalį ėjo pėstute Vakare prisijungė Vytenis su sūnumi ir Vilke :) Palapinė pasistatė greitai, nugriovėm keletą medžių, vėl skaniai pavakarieniavom ir užmigom.. Deja vėl Giedrius kalatojosi, nors ir susirengė viską ką tik turėjo :)
Naktį pakilo didelis vėjas, visi gerai žinojom, kad ryt bus sunku, nes prasidės atviros vietovės.
Trečia diena. Visi aplankėm Puntuko akmenį. Justas patraukė namo, nes atvirose vietovėse jis paskui mus tikrai nespės. Vytenis su sūnumi ir šuniu ir atsiskyrė po kilometro, mat sniego buvo daug, ir vaikas dažnai krito iš rogių. Vėjas buvo tikrai žiaurus, toks jausmas, kad jei dar smarkiau pūstels – išrengs :) Daug kalvų, kalvelių, aplanlankėm Biliūno kapą, paragavom adrenalino leisdamiesi nuo stataus kalniuko – ypač aš, kai slidės neklauso. Vakarom jėgos pas mane galutinai išseko, slydau tik vėjuko ir didesnių nuokalnių dėka. Atvykus į Anykščių slidinėjimo trasą, man daugiau nieko nesinorėjo, sėdėjau leisgyvis ir prisiekinėjau, kad daugiau gyvenime nestosiu ant slidžių. (Po dviejų savaičių vėl užlipau) ;)
Po viso visi draugiškai nulėkėm į Anykščių baseiną, ten atsigavoliojom ir iškeliavom namučių :)

Giedrius


Na ką. Žygelis kaip žygelis. Ėjom liežuvius iškišę iki žemės, išsekusius arklius nušaudavome, valgėme mažai nors ir neskaniai, miegojome blogai nors ir šaltai. Bet tai buvo kažkada seniau.

O šįkart labai smagiai ir puikiai pakeliavome. Susirinko šauni kompanija: Saulius ir Dovilė Lipinskai, Vaidas Bernotas, Giedrius Skiecevičius, Justas, Marumas. Šeštadienį vakare dar prisijungė Vytenis (Briedis) su sūnumi Jurgiu ir vilkšuniu Vilke. Keliavome po Anykščių
regioninį parką, nuo Kavarsko iki Anykščių kairiuoju Šventosios upės krantu.

Keliavimas. Šeštadienio pirma dienos pusė buvo pati sunkiausia, bet tuo pačiu ir pati gražiausia. Kai čiuoži pro labai apsnigtą mišką, kai visi medžiai ir šakelės apkibę labai daug sniego, kai čiuoži snieginiu šakelių tuneliu. Jautiesi kaip pasakoje 'Dvyliką mėnesių'. Niekad nebuvau matęs tokio grožio. Aplankėme Vetygalos atodangą prie Šventosios, o po pietų, čiuoždami nuostabiom Šventosiom pakrantėm (su labai dideliais skardžiais) pasiekėme stovyklavietę. Čia sutikome Vytenį su Vilke, kuri rogėse traukė Jurgį. Sekmadienį ryte aplankėme Puntuko akmenį ir pasidavėme į rytus, link Storių. Kraštovaizdis kardinaliai pasikeitė - prasidėjo pievos, įvairios kalvos. Kur tik pažiūri – visur kalnai kalneliai. Nerealiai - jautiesi ne kaip Lietuvoj. Užsilipi ant vienos kalvos - ir prieš akis atsiveria didžiausios tolybės. Veik kaip Aukštadvario apylinkės. Po pietų pasiekėme Laimės Žiburį (J.Biliūno kapą) Anykščiuose, nuo kurio viršaus vietinė fauna varinėjo rogėmis.
Kadangi mes nebuvome tokie drąsūs, tai nuo pat viršaus leidomės slidėmis. Uch, taip smagiai jau seniai nebuvau važiavęs. Dar kažkiek čiuožimo laukais - ir galiausiai pasiekėme Kalitos kalną, kur įrengta slalomo ir vasaros rogučių nusileidimo trąsa. Čia, Marumo įkvėpti, keletą kartų smagiai nuskriejome žemyn, slalomistus ir snowboardistus palikdami užnugaryje. Dar keli šimtai metrų čiuožimo - ir mes jau prie mašinos, kur greit susipakuojame daiktus ir išjudame į Anykščių baseiną. O ten jau geruma: įvairūs plaukimo ir hidromasažiniai baseinai, pirtys (turkiškos, rusiška, sauna), šildomi suolai. Galiausiai išsidaliname ir savom mašinom išjudam namolio.
Pirmadienis sunkus.

Nakvynės. Abi nakvynės buvo palapinėje su pečiuku. Nėra didesnio malonumo kaip po sunkios keliavimo dienos sulįsti į palapinės vidų, užsikurti pečiuką, persirengti, įlįsti į miegmaišį ir laukti vakarienės. Įvairūs batai ir daiktai džiūna ant centrinio kuolo. Kažkas kūrena pečių, verda valgyti, kažkas sėdi, o kažkas miega. Viduje sausa, šilta ir smagu. Malkos pečiuke tik spragsi, jis pats įkaitęs iki raudonumo, o pro kaminą lauke veržiasi ugnis. O kai vakarienei dar gauni koldūnų su sviestu ir grietine ar spirgais, tai ko daugiau norėt. Arba ryte - atsikeli, o viduje jau šilta, krosnelė spragsi. Ir tiesiai į rankas gauni bliūdą karštos košės. Net neišlindęs iš miegmaišio. Miegoti buvo šilta. Pirma naktis iš viso buvo šilta, nebuvo jokio vėjelio. Antra naktį jau ošė medžių viršūnės, ūkavo vėjas. Bet išsimiegojome irgi šiltai. Ryte belieka apsiauti išdžiūvusius batus, užsidėt sausas pirštines - ir pirmyn.

Orelis. Pasitaikė tikrai geras oras. Nesnigo (kas svarbiausia), temperatūra buvo labai gera (apie -9). Penktadienį ir šeštadienį nejautėme jokio vėjo, buvo šilta. Tik sekmadienį gavome gero ciongo. Iškus į atvirus laukus, mus pasitiko atšiaurus iš kojų verčiantis šiaurys. Taip smagu pajausti tikrą žiemą, į veidą alsuojantį šaltį, kai čiuoži apsirengęs visus drabužius - o tau vis tiek nekaršta. Arba užsilipi ant kokios kalvos - ir jauti, kad tuoj ims ir nupūs tave žemyn. Pasijauti tokia maža dalelė didžioj gamtoj. Bet nesustoji, vis judi pirmyn – ir tau nešalta, netgi malonu. O kai pietums sustoji užuovėjoj, pasidaro taip šilta ir tylu, kad net pamiršti stiprų vėją - jį išduoda tik tolumoje smagiai besisukančios ir šokančios snaigės.

Visumoj esu labai patenkintas tiek susirinkusia šaunia kompanija, tiek nerealiai gražiais Anykščių apylinkių vaizdais. Jau senokai taip žiemiškai, šiltai ir smagiai nekeliavau. Tiek įspūdžių iš mano varpinės.

Šmukštaras


Na mūsų nuotykiai dėliojosi taip - šeštadienį nesunkiai suradom Šmu su chebra, nors mobiliakai jų negaudė - visi buvo neryšio zonoj, bet panaudojus telepatinį prietaisą išsiaiškinom kad jie prie Puntuko. Ir ką jūs manot - nuo Puntuko krūmuose - pasimatė prožektarai....

Nors lygiam kelyje šunų kinkinys duoda "malkų" net ir greičiausiam slidininkam, tačiau iščiuožus į laukus toks transportas tampa baisiai nestabilus. Jurgiui po kokio 30-ojo karto išbandžius pusnies gilumą trūko kantrybė ir jis griežtai pareikalavo baseino. Teko pasukti atgalios.

Kadangi taip grįžti nesinorėjo - tai turistiniu keliuku 8 km nuvažnyčiojom su Vilke iki Anykščių. Kaip ir pagrindinės pajėgos baigėm savo pamėgtam Širvintų baseine, tik šį kartą abu teikėm pirmenybę pirčiai, buvo daug pirties ...

Vytenis

Foto:
Marumas - Žygelis Anyščių apylinkėse
Sauliaus foto