Ąžuoliukų sodinimas

Laikas: 2009.04.25-26
Vieta: Punios šilas
Dalyviai: daug ąžuolų

Tęsiant tradicijas, vėl sodinome ąžuoliukus!
Prisiminant senas geras tradicijas, senoji karta, po 45-mečio šventės sumąstė atgaivinti ir labai gražią idėją sodinti Ąžuoliukus Punios šile. Kaip tarę taip ir padarė, priešakyje su Mažyliu.
Visas veiksmas prasidėjo dar penktadienio vakarą. Mes, keliese išvažiavome vakare, paruošti stovyklos ir dar vieną naktim ilgiau praleisti nuostabioje gamtoje. Nuvykus šauniai pavyko įsikurti, nors nuvykom jau su tamsa. Paklaidžiojus teko nusivilti, vandens nepavyko rasti, nors Juozas pasakojo, kad šalimoje pelkėje vandens buvo sočiai. Teko naudotis atsivežtu vandeniu. Pasigrožėję nuostabiu vakaru sumigome. Rytas mus pasitiko su saule ir džiaugsmu. Paukščiai čiulbėjo, kur ne kur prabėgdavo koks gyvūnėlis apsimiegojęs, nesitikėjęs nieko sutikti tokioje laukymėje. Kadangi sukilome ankstokai, laiko turint nutarėm pasifotografuoti ir pasidžiaugti gamta. Kūrėme miniatiūrinius laužus iš 3 žolių, krėtėm įvairius pokštus. Sulaukėme ir pastiprinimo, negausiai, bet po truputėlį rinkosi. Atvyko girininkas su eiguliu. Atsivežė visą priekabą įrankių ir didelį bidoną giros.
Pamačius kokie maži daigeliai net nustebom, nes neatrodo realu, kad iš tokio mažyčio meduko gali užaugti toks galiūnas. Prasidėjo mokymai, kaip gerai ir kokybiškai pasodinti ąžuoliuką. Pasidalijus pareigom, kas ką veiks ir kokom komandom kibom į darbą. Diena nuostabi, gamta dar nuostabesne, kompanija labai linksma ir draugiška. Besodinant mūsų gretos didėjo ir didėjo.
Atėjo ir pietus, sėdom prie draugiško stalo, dalinomės viskuo ir su visais. Nuotaika kėlė girininko šuniukas, kurio išmanumas kaulijant maistą kėlė labai didelį juoką. Po pietų vėl kibome į darbą. Sekėsi smagiai. Užpildėm vieną lopinėlį, persikėlėm į kitą. Išvalėm nuo neprigijusių medelių. Ir į jų vietą susodinome naujus. Baigėsi ir medeliai ir apsaugos jiems nuo žvėrių.
Atvažiavo girininkas, atvežė dovanų, pasekino atlikus gerą darbą. Pasidžiaugė, kad dar yra tokių žmonių. Kas išėjom maudytis, kas kepti šašlikų, kurios dovanom atvežė girininkas. Susėdus vakaroti skaitėme įdomius atsitikimus susijusius su Punios šilu, klausėmės pasakojimų apie jį. Sutemo greitai, bet sėdėjome prie laužo ilgai, nesinorėjo skirstytis.
Sekmadienio rytas mus pasitiko taip pat su saule. Patraukėme lankyti Punios šilą. Čia buvo suplanuota ekskursija su Punios miestelio mokytoju, kuris Punioje ir užaugo. Papasakojo daug apie partizaninę veiklą, apie gyvenimo sunkumus, kaip vakar prisiminė visus šilo gyventojus, kas kuo vertėsi. Papasakojo apie „Žaltės“ slėnio atsiradimą. Patraukėme į girininkijoj įsikūrusi muziejų. Pasižvalgėm po miško priežiūros įrankių ekspoziciją. Padainavę ciku caku patraukėme savais keliais...

Romas