FacebookVideotekaWiki |
 |
|
||
|
Metraščiai | |||
|
 |
|||
|
|
|||
|
||||
|
Vie Ferrate 2005 DienoraštisKalba netaisyta. Papildytas išlikusiais prisiminimais po kelionės ([PK], [/PK]). Rugsėjo 10-1112.00 rugsėjo 10 d. pajudėjome iš Kauno. 20.30 rugsėjo 11 d. atvykome į Bolzano miesto (Italijoje) kempingą. ESA [PK] Į Golfą netilpo visas maistas, todėl dalį palikom pas Dovilę. Per galinį veidrodį nieko nesimatė, tarp galinių keleivių buvo aukšta tašių krūva. Kad daugiau kito stuffo sutilptų, pataupiau ant miegmaišio (vietoj žieminio vasarinį paėmiau o be reikalo), kilimėlio (paėmiau vulgaris variantą) ir dar kažko. Vairavom pasikeisdami aš ir Edvardas. Už Wroclavo pramovėm kempingą, kuriame planavau nakvynę. Pavargau vairuoti ir vos nepadariau klaidos. Įvažiavom į Vokietiją. Dovilė ėmėsi vairo, o aš ant žemėlapio paaiškinau, kur mes esam ir kur reikia važiuoti. Vėliau pasirodė, kad buvom visai ne ten į Vokietiją įvažiavę, kur maniau J Nutarėm pasikeisdami varyti iki Bolzano be nakvynės. Vokietijoj pradėjo pilti kaip iš kibiro. Austrijoj pasimatė geri kalnai, Italijoj jie tesėsi. Italijoj važiavom oru, bet net nepajutom. Pradėjom mokėt už autostradas. Pirmas mūsų aplankytas kempingas Bolzane buvo visiškai užpildytas, tai nuvažiavom į prie pat esantį Leivers miestelį ir ten radom visai fainą Steiners kempingą. Aurimas [/PK] 12Susipirkome įrangą ir nuvykome į 1-osios Feratos vietą. ESA Dieną pasivaikščiojome po Bolzano miestą ir prisipirkome šmutkių. Labai siauros gatvės. Sužinojom, kad parkavimas mokamas, kur mėlyna, ir reikia turėti bilietą, kur balta. Palapinių laukuose niekur statyt negalima. Pavakary nuvažiavome į La Villa kaimą, kur ryt eisime į kalnus. Įdomiai atrodė ore pakabintas autobamas, faina buvo raitytis antru bėgiu serpantinais. Gulam miegot labai vėlai, nes ilgai važiavom reiks tą pareguliuot, kad vėliau būt gerai. APR [PK] Nusipirkom pirmus gana tikslius Tabacco kalnų žemėlapius, virvės, automatinių karabų, KISAų ir viso kito, ko reikėjo. Klydau manydamas, kad batų kainos čia bus kaip Čekijoj ar žemesnės jos aukštesnės. Chebra tik rado nupigintų batų, tai šiomis nuolaidomis ir pasinaudojo pirkdami. Aurimas [/PK] 13Monte cavallo Praėjome pirmaja Ferrata. Žiauriai nusikaliau nuo kojų. Nors užlipus ant kalno vaizdai mmm, pasaka. ESA p.s. Ir vėl lietus lyja... [PK] Iš Kong KISAų, Beal virvių ir Petzl Vertigo karabų susinipeliavom pagal projektą ferratinius amortizokus, kad turėtume užbaigtą inventoriaus komplektą ir galėtume saugiai bastytis ferratomis. Ši ferrata buvo techniškai paprasta ir davė progą pasigrožės fysnais gamtos vaizdais. Troso, praktiškai, neprireikė (pavojingiausia vieta mūsų padarytas nelegalus šortkutas buvo be troso). Ilgai užtrukom ir net nedaėjom iki kalno viršūnės, kuri buvo mums skirta. Paskui pamatėm, kad mums prireikia +2 ar +3 valandų prie laiko, nurodyto gaidbuke, ir į tai vėliau atsižvelgėm. Viršuj buvo mėnulis (toks kalnų peizažas). Jau antrą naktį nakvojom Sass Dlacia kempinge už Armentarolos kaimo. Kempingų ieškojom tokiu principu: 1) Nuvažiuojam panašiai ten, kur jis turi būti. 2) Paklausiam vietinių, kur tiksliai rasti. 3) Pavažiuojam 500 m ar 2 km į tą pusę, kur vietiniai sako. 4) Pakylam 45 laipsnių įkalne už bažnyčios ir vėl sėkmingai nusileidžiam. 5) Vėl paklausiam vietinių, kur kempingas. 6) Pavažiuojam tolyn ir pravažiuojam kempingą. 7) Paklausiam trečių (ar ketvirtų) vietinių, kur kempingas. 8) Pagrįžtam ir sėkmingai randam kempingą. Aurimas [/PK] FOTO: Bažnytėlė ir rifugio kylant į Monte Cavallo 14Corvara 4 Palyginus su pirmaja ši buvo krūtesnė. Krūti posūkiai, krūti pakilimai, krūti nusileidimai. Vietomis kybant ant uolos šaudavo į galvą mintis Ir kokio velnio aš išvis čia važiavau. ESA [PK] Corvara 4 (pagal gaidbuko notacija) yra Via Ferrata Brigata Tridentima turbūt pati populiariausia Dolomitų ferrata. Ji nuostabi, o tiltelis per tarpeklį viršuje maloni kulminacija. Ši ferrata sudėtingesnė, reikalauja vidutinio pasiruošimo. Aurimas [/PK] FOTO: Tiltelis netoli ferratos viršaus Žemai Colfosco ir Corvara miesteliai Rifugio ferratos viršuje Nuobirynu žemyn 15Cortina 3 Palyginus su Corvara 4 daug skirtumų nematau, kopimas aukštyn ir lieka kopimu aukštyn. Va tik nusileidimo trasa buvo visiškas bredas. Šiandien dar pakeitėm dislokacijos vietą. Gyvename kempinge OLIMPIA. ESA Sunkokai rašau šias eilutes tūlike pasirodė pirmi skrandžio parėjimo požymiai (gal nepareis naktį matysiu) ir dar galvą skauda. Žodžiu visa xernia vienoj vietoj. Pora dienų paprakaitavę Alta Badia, pasižiūrėję fainų peizažų ir suvalgę po picą Sass Dlacia kempinge, šiandien ėjom ir miegam prie Cortina miesto. Cortina buvo žiemos olimpinių sostinė, ir mūsų kempingas Olympia yra didžiulis ir modernus. Įdomu, ar bus jame gaidžių, kaip Sass Dlacia? Ėjom via ferrata Michieli Strobell, taip pavadintą tragiškai žuvusio kalnų gido garbei. Buvo daug nuobirynų, ferrata kur nekur sudėtinga gerai padirbėjom. Ant viršūnės pasirašėm svečių knygoj, išgėrėm alaus, pavalgėm. Tuomet daug pavojingesniu keliuku atlipo du žmogeliukai, laipiojimo profai. Valgom skaniai, mašinoj kramo vis daugėja, miegam normaliai. Savaitgalį, kai žopa bus, planuojam Nerijų aplankyti. Aurimas [PK] Ferrata Michieli Strobell yra to paties techninio sudėtingumo, kaip Tridentina. Vėlgi, čia, kaip ant Tridentinos, nuostabūs, kvapą gniaužiantys vaizdai į slėnį apačioj, Cortina ir aplinkines kalnų grupes. Kaip nuostabu, kai kalnai taip greit statėja ir aukštėja per dieną padarom kilą ir daugiau aukščio skirtumo. Aurimas [/PK] FOTO: Cortina miestas iš eigos 16MISUR 4 MISUR 5 !? ESA [PK] Pagal planą turėjom praeiti Sentiero de Luca/Innerkofler Monte Paterno feratą (MISUR 4 gaidbuke), bet išėjo taip, kad praėjom pusę šios feratos ir dar pusę Sentiero Delle Forcella Monte Paterno feratos. Šios feratos kirtosi netoli Paterno viršūnės ir kirtimosi taške pasigavom nesavo feratos trosą (dėl to, kad kiti trosai nesimatė, ar blogai matėsi; be to, buvo rūkas). Prieš įlendant į tunelius buvau padaręs nevigacinę klaidą, kuri mums kainavo apie valandą laiko (kol grįžom į gerą kelią). Dėl to, kad buvo žopa, negalėjome grožėtis fantastiškais Tre Cime masyvo vaizdais iš Paterno kalno vidurių, bet ateinant iki Tre Cime Locatelli rifugio (namuko, kur galima gauti pavalgyt, atsigert ir kartais nakvynę) rūko dar nebuvo ir kai kur žavėjomės nuostabiais vaizdais. Ir nesvarbu, kad iki parkavimo vietos iš feratos parsibeldėm jam tamsoj (turėjom keletą ciklopų) rūke, bet buvo unikalus ekspyriensas. Savotiškas buvo prasilenkimas su italų chebra grįžtant susitiko balti ir geltoni ciklopai. Vieni dakalinėjo kelio gabalą iki mašinos ir buvo rimtai nusiteikę, o kiti gi tikriausiai ėjo iš vieno rifugio į kitą ir buvo labai linksmai nusiteikę. Norint mašina privažiuoti iki Tre Cimes, reiks mokėt, nes ten nacionalinis parkas. Bet sumokėti kažkiek pinigų ir užvažiuoti serpantinais kokius 6 km tikrai verta, nes tą patį kelią plot pirmyn ir atgal pėsčiomis ilgai truktų ir būtų sunku. Iš to smagumo, begrįždami į Olympia kempingą, vos neįkalėm Golfo nosimi į uolą. Dar viena pamoka serpantinais, šiukštu, nespausk. Aurimas [/PK] FOTO: Ežiukai rūke Kareivių tuneliuose Monte Paterno 17Atvažiavom į TRIESTĄ aplankyti Nerijaus. ESA [PK] Jautėsi šiokis tokis nuovargis po praeitų 4 feratų, o vakarykštė Tre Cimes buvo icing on the cake. Draugai prašė, kad šiam rytui leisčiau gerai išsimiegot, ir atsikelti ne fiksuotu laiku, o kada norint. Neprieštaravau reikalinga buvo palaikyti gerą fizinį stovį. Šiandienai planavau trumpą ir nesudėtingą feratą Lagazuoi tuneliais Falzarego regione. Lagazuoi kalnų išvaizda yra stipriai paveikta karo sprogdinimų, o tuneliai išlenda į pačią kalno viršūnę. Planai planais, bet draugai tvirtino, kad karinių tunelių jau pažiūrėjom, todėl užtenka. Artinosi blogas oras, todėl išvažiavom pas Nerijų į Triestą. Ketinom grįžti po kelių dienų ir tikėtis rasti kalnuose vėl gerą orą. Pavakary atvykom pas Nerijų. Trieste šį vakarą pūtė stiprus pajūrio vėjas bora. Nerijus mieste vaikščiojo su maike, o mes visi ar beveik visi su striukėmis. Aurimas [/PK] 18Išvažiavom iš Nerijaus į Veneciją. Apsistojom kažkokiam tai su---tam kempinge: kainos buvo nežmoniškos, servisas baisus, o v predaču oras taip subjuro, lyja lyja lyja (ir dar tie lėktuvai kyla leidžias, kyla leidžias). ESA Užvakar nusprendžiau chebrai parodyti šiek tiek karinių tunelių, todėl parinkau feratą Misurinos rajone. Ferata paskirta dviems žymiausiems karo veikėjams italų pusėje. Buvo faina kalne iškasti tuneliai, ten tamsu ir drėgna. Pro langus turėjo matytis Tre Cimes kalnai, bet matėsi žopa rūkas. Sugebėjom nuklysti į kitą feratą ir dėl to jau tik tamsoj rūke parsibelsti prie mašinos. Vakar ir šiandien Trieste aplankėm Nerijų. Labai tvarkingai gyvena. Aprodė miesto įžymybes, valgėm ledų, gėrėm vyno. Šiandien atvažiavom prie Venecijos ryt planuojam ją apžiūrėti. Visą laiką su pertraukomis lyja ir dėl to xujovai yra. Dar turim Fassa regione pora feratų pravaryti, tai nežinia, kada bus tinkamas oras. Aurimas [PK] Nerijus parodė Triesto pilį, katedrą ir pajūry esančią nuostabią dekoratyvinę pilaitę su parku. Dar parodė savo univerkę ir labą. Nerijus sakė, kad pas jį univerkėj viskas OK, bet nėra tokio spontaniško sutarimo dėl kelionių ir žygelių, kaip kad Ąžuole yra. Kiekvienam savi reikalai, ir trunka ilgai, kol visi suderina bendrą laiką. Į Veneciją važiavom ne autostrada, o regioniniu keliu. Norėjom pamatyt skirtumus. Skirtumai tokie, kad čia lėtai važiuoji, nes miestas ant miesto. Nėra kelkraščių, tik kartais pasitaiko aikštelės sustot. Sudėtinga rast gerą vietą pamyžt, nes degalinės arba automatinės, arba tūlikai užrakinti. Ieškoti tamsoj kempingo irgi ne pyragai. Kempingo Venezia niekam nerekomenduočiau nors jis arčiausiai Venecijos, bet tai yra vienintelis jo pliusas. Geriau jau rinktis Alba dOro ar kitą kokį. Aurimas [/PK] 19Grįžom iš Venecijos atgal į dolomitus, bet neapskaičiavom laiko, kol prisikapstėm iki kempingų [neįskaitau, kas parašyta] buvo uždarytas nakčiai, todėl kaip tikri lietuviai padarėme wild camping. ESA [PK] Aplankėm Veneciją tikrai nuostabų miestą. Ten yra ir normalių gatvių, ne visos yra kanalai. Yra ten ir pasviręs bokštas italai buvo puikūs tokių bokštų statybos specialistai. Turėdami miesto žemėlapį išnarstėm šį miestą beveik skersai-išilgai. Kaip nuostabu nueit ten, kur įdomu ir neina šniūrais turistai. Morkaus aikštėj prie įėjimo į rūmus nusidriekusi įspūdinga turistų eilė mums patraukliai neatrodė, todėl nusprendėm, kad rūmų vidurių žiūrėti mums nereikia. Užtat matėm tarp namų ištemptus šniūrus ir prikabinėta triūsikų ir kitokių skarmalų visokių spalvų. Ir matėm žydų namus, kurie tokio pat aukščio kaip italų arba žemesni, bet sutalpina savy dviem aukštais daugiau. Ir valgėm daug ledų. Ir matėme tūliką-eksponatą, ir juo nemokamai naudojomės (naudojomės ir kitais, prastesnės kokybės, bet tie po 1 eurą kainuodavo). Ir balandžius matėm, lipančius vieni kitiems ant galvų dėl maisto gabalėlio. Bet miestas vargina, kalnai man geriau. Nusprendėm, kad antrai nakčiai tokiam prastam kempinge nepasiliksim ir varysim atgal į kalnus. Varėm. Kalnuose mus pasitiko daugybė serpantinų, rūkas ir tamsa. Kempingus tai pravažiuodavom, tai būdavo uždaryti, užtai jau po vidurnakčio stojom nelegaliai pasikempinti. Tiesa, kempinomės be laužo (su primusu). Po Venezia kempingo šis laukinis buvo beveik neprastesnis. Aurimas [/PK] 20Pindėjimo metas, nieko neveikėm. ESA [PK] Tądien vėlai atsikėlėm, nes praeitąnakt vėlai sugulėm. Sekančią dieną turėjom eiti sunkiausią feratą Marmolados vakarine ketera į Punta Penia viršukalnę, užtai šiandien nieko doro neveikėm taip taupydami jėgas. Aplankėm kelias sporto prekių parduotuves Moenoje ir susiradom gerą kempingą (Miravalle) Campitello miestelyje. Tokio gero serviso už visai priimtiną kainą dar nebuvom matę. Valgyt virėm ant dujinės atskiroj virtuvės patalpoj. Draugės nupirko miestely picos, kurią pašildėm (ypač paskutinį trikampą gabalą) mikrobangėj ir maloniai sušveitėm. Staliukai valgymui ir kitkam irgi po stogu. Buvo net atskira uždara patalpa šlapiems rūbams ir inventoriui džiovinti. Ir slalomo batų elektrinė džiovykla buvo. Vaizdas į aplink iš kempingo fantastyk. O šauniausia tai, kad Dolomituose vėl radom gerą orą! Taigi, galėjom darkart puikiai pasivaikščioti. Aurimas [/PK] 21FASSA 13 Įkopėme į aukščiausią Dolomitų regiono viršukalnę PUNTA PENIA. Vietomis pasitaikė sniegelio ir ledo tad teko pirmą ir paskutinį kartą panaudoti kates. ESA [PK] Šiandienos ferata nebuvo tokia sunki, kaip ją gaidbuke vertina - lengvesnė ir už Tridentina, ir už Michieli Strobel. Pagalvojom, kad jai papildomo sunkumo pridėjo už tai, kad ji aukščiau ir kad yra sniego bei ledo. Dėl šalčio apledėja akmenys ir žiedai (tokie iš armatūros suraityti ir įkalti, kaip kad būna kanalizacijos šuliniuose). Ledynas buvo neapsnigtas ir neatrodė įspūdingai, bet plyšių buvo ganėtinai gilių. Originalus buvo keltuvas į feratos pradžią toks metalinis iš vamzdžių suraitytas narvelis žmogui iki pusės aukščio, senai veikianti sistema. Įspūdingai atrodė dirbtinis (taip nusprendėm) Fedaia ežeras su galinga damba, kurios viršuje kelias mašinoms. Ir karalių slėnis (kitas Fedaia ežero pakraštys, kur ėjo pusiau tunelinis (tuneliai su langais) automobilių kelias) savotiškai atrodė. Golfas, užpūškavęs keliu į viršų, kartais ima ir užgesta - nebetraukia ir tiek, nors belekurį bėgį junk. Paskui vėl be problemų užsiveda ir puikiai veikia. Aurimas [/PK] FOTO: Sniegais ir žiedais Fedaia ežeras iš keltuvo Marmolada ledynas 22FASSA 7 ESA Vakar lipom rimčiausia kelionės ferrata Marmolada kalnų grupės vakarine ketera į aukščiausią Dolomituose Punta Penia viršūnę. Dalis kelio ėjo per ledyną. Panaudojom visą įrangą, kurią turėjom. Prie pat viršūnės buvo rifugio su karšta kava, arbata ir panašiais dalykais Aleksas ten buvo šefas. Chebra vargo nuo kačių pastoviai valydami sniegą, nes tas buvo ~0°C temperatūros ir labai lipo. Šiandien kėlėmės šeštą valandą antrą rytą iš eilės. Praėjom feratą, nuo kurios matėsi daugybė kalnų grupių aplinkui ir Fassa slėnis. Matėm bivaką viduj keturi gultai, paliktas obuolys. Visks tvarkingai. Feratos kabelis ėjo per urvą, kur buvo šlapia. Pagal praėjimo laiką beveik sutilpome į guidebooke pateiktus estimeitus nuostabu. Gyvenam trečia naktis Miravale kempinge Campitello miestely Fassa slėny. Servisas puikus karšti dušai, maistą gaminam ir valgom specialioj patalpoj, šlapius daiktus džiovinam taip pat spec. patalpoj. Kempingas beveik tuščias čia jie daug daugiau chebros pritraukia žiemą arba vidurvasary. Prie pastatų kabo kalėdiniai bumbuliukai (taip pat ir miesteliuose vakare atrodo kaip per Kalėdas). Dažnai skamba bažnyčios varpai. Keletas pastebėjimų: 1) Raudona šviesoforo lempa gerokai didesnė už kitas. 2) Daug mažų sankryžėlių ir aštrių kampų. 3) Italai mažai dirba nespėjam į liftus, užsidaro supermarketai (ketvirtadienis mat išeiginė) ir pan. 4) Kalnuose daug kryželių ir bažnytėlių. Daugelį objektų randam pravažiavimo, grįžimo ir žmonių išklausinėjimo būdu. Sport system itin mažos palapinės, keleto grandinių ir didelio tento derinys, į kurį telpa net 2 žmonės. Prie Venecijos mokėjom brangiai už gana prastą servisą. Venecijoje gražu įvairi architektūra, kanalai, siauros gatvės, viršuj triusikų prikabinėta, namų numeriai beveik be tvarkos. Ryt paliekame šiaurinius Dolomitus ir varom į pietus. Ten padarom pora feratų desertui ir varom kultūrintis. Aurimas Vėl susirengiau viską, ką turiu vėl nebus šalta miegoti. Nereikėjo man ant to miegmaišio taupyt, oi nereikėjo. O tai dabar turiu su kelnių pyragu (darbinės + pižoniškos) lyst į miegmaišį. Pas italus daug benzakolonkių yra automatinės meti eurus, paskui pilies benzo. Bėda ta, kad mažiau įmest negali, bet daugiau be problemų (Agipe metėm 30 eurų, bet leido prisipilt už 20, t.y. 10 nupyzdino). Aurimas [PK] Šiandien pakeliavom lengvesne ferrata ir pasižavėjom nuostabiais vaizdais nuo Cima Dodici viršūnės. Matėm kalnų ožius, lenkų turistus (jaunimėlis, kaip ir mes) ir originalius rifugio. Aurimas [/PK] FOTO: Speleo minieksesaizas Miestas kaip ant delno 23TRENT 5 [PK] Atvykom į pietinius Dolomitus čia žemesni kalnai ir ilgesnis feratinimosi sezonas. Čia planavau porą lengvesnių ferratų desertui. Aplankėm Trentą miestą, įtakojusį viduramžių Europos religinį gyvenimą. Netoli už Trento, prie Caldonazzo ežero, ir buvo pirmasis iš dviejų desertų. Maršrutas ėjo romantišku slėniu, kuriuo tekėjo upeliukas. Reikėjo šokinėti tai į vieną, tai į kitą upeliuko pusę. Matėm kalno raukšles ir gražų krioklį. Kelio nustatymui naudojomės austrų Kompass žemėlapiu, kuris buvo prastesnis nei italų Tabacco, bet neturėjom iš ko rinktis. Aurimas [/PK] FOTO: Upelis 1 Upelis 2 24RIVA 7 [PK] Atvykom į Rivos miestą prie Gardos ežero, didžiausio Italijoje. Čia žmonės ilsisi visaip dviračiai, burlaiviai, bagiai. Feratistai išimtis mažai dabar jų. Pasiparkavom vos vos už miesto ir išėjom į paskutinę feratą šioms atostogoms. Ferata buvo ypatinga tuo, kad finalinėj sekcijoj buvo daug beveik vertikalių kopėčių, kurios leido paprastai kilti aukštyn. Apačioje matėsi Rivos miestas ir Gardos ežeras, bet vaizdas nebuvo skaidrus, nes buvo smogas. Vistiek vaizdas buvo kvapą gniaužiantis. Kopėčiomis lipau jau be saugos, nes nesinorėjo pernelyg dažnai persiseginėti ir dėl to lėtai judėti aukštyn. Nors rizikavau jei būtų galva apsvaigus, ir būčiau nudribęs, raudonas taškas būtų likęs. Pakilę į aukščiausią ferratos tašką, Cima SAT viršūnę, ten radom pusplikius vokiečius besipliažinančius užtat pietavom ant kaimyninės, truputi aukštesnės. Tadien pakilom ir nusileidom daugiausiai net 1200 m. Sunku atsisveikint su feratomis, bet yra kaip yra. Man patiko tai, kad greit kyli ir dėl to gali staigiai grožėtis aukščiais ir tuo grožiu, kuris aplinkui. Patiko ir lipimo technika eini mišku, kariesi akmenimis, žiedais, kopėčiomis, čiuoži žemyn nuobirynais. Nakvojom vienos žvaigždutės kempinge Torbolėje, truputi už Rivos, bet servisas buvo tikrai neblogas. Aurimas [/PK] FOTO: Rivos miestas per smogą Kopėčios ant stogo 25Atvykome į ROMĄ. ESA [PK] Rytą truputi pavaikščiojom Rivos senamiesty, o likusią dienos dalį praleidome kelyje į Romą, kurią pasiekėm pavakary. Išvažiavom iš Dolomitų, pravažiavom gabalą lygumos ir įvažiavom į žemesnius Apeninų kalnus. Įdomu buvo stebėti reljefo pasikeitimus. Dovilė turėjo puikų visos Italijos gaidbuką, kuriame yra visa informacija. Ja naudojantis mums puikiai pavyko rasti Suny Tiber kempingą, kuriame ir apsistojome. Kempingas nepigus, bet tenka taikytis. Guodžia tai, kad patogus susisiekimas su Romos centru. Italų radijas ypatingas daug šneka ir mažai groja. Aurimas [/PK] 26Pasivaikščiojom po ROMĄ. ESA [PK] Išnaršėme antikinę Romą daug įspūdingų griuvėsių ir medžių, kaip iš filmų apie Romą (kur visa plati lapija medžių viršuj, o kotas plikas). Pamatyti Romos galybės likučius tikėjausi šiek tiek kitaip maniau kad bus didesnės kalvos, mažiau sugriauta. Tikėjausi didesnio įspūdžio. Labai šaunu, kad Dovilė susiveikė tą gaidbuką apie Italiją užtat daug žinojo ir daug kur mus privedžiojo. Aš galėjau jau visiškai nesirūpinti dienos tvarkaraščio planavimu mano buvo kalnai, o kultūra, religija ir istorija Dovilės. Stulbino Romos bažnyčių turtingumas grindys nusėtos marmuro mozaikomis, sienos skulptūra ir paveikslais, lubos taip pat. Ten jaučiasi žmogaus menkumas prieš Dievą. Aurimas [/PK] 27- ESA [PK] Nepamenu, ką tiksliai veikėm tą dieną, bet ją visą dar skyrėm Romai. Lygtai vaikščiojom po Vatikaną ir katakombas. Pavargstu nuo miestų nežinau kodėl, bet grįžęs į kempingą jaučiuosi ganėtinai nusikalęs. Kalnuose tokio nuovargio nejausdavau. Aurimas [/PK] 28Pasivaikščiojom po FLORENCIJĄ. ESA [PK] Florencija kaip tik buvo toje vietoje, kur mums reikėjo tarp Romos ir Kauno. Todėl ir užsukome ten. Parkavimo aikštelėj sulanksčiau italui priekinį numerį, o savo mašinai galinį buferį. Vis per mano apsižioplinimą. Paskui vos nesusidūrėm su kitu italu, kai nenorėjau praleisti jo važiuojančio pagrindiniu keliu. Supratau, kad tikrai pavargau vairuoti (ir sužioplėjau) ne šią dieną, bet apskritai, nuo pastovaus važinėjimo kasdien. Nutarėm, kad nuo Florencijos namo vairuos Edvardas, nes mano kvailystės niekingai nebeatrodė. Florencijoj pamatėm kitokį, renesanso, meną, kuris man buvo mielesnis, nei Romos barokas lyg žaliai išpiešti bažnyčių fasadai, o lubos sukonstruotos iš spalvotų Lego kaladėlių. Florencija man buvo jaukesnis miestas nei Roma tas renesanso menas, tiltas per Arno upę su juvelyrų-prekeivių būdkėmis, jaukios miesto aikštės, Mikelandželo ir jo draugų skulptūros tikrai vežė. Ir nuo šio miesto nepavargau, skirtingai nei nuo Romos. Aurimas [/PK] 29NAMO ESA [PK] Patraukėm į Lietuvą. Darkart stabtelėjom Trente, suvalgėm po finalinį ledų ir į didelį kelią. Vakarieniavom ir kavą virėm jau benzakolonkėj. Austrijoj buvom jau naktį. Prie Vokietijos vairą ėmė Dovilė, kuri buvo didelė profesionalė važiuoti Vokietijos autobanais ir niekaip nenorėjo atiduoti vairo, kol nepravažiavo beveik visos Vokietijos ir kol mes apgaulės būdu iš jos to vairo neatėmėm. Kaip smagu buvo rasti ilgą tunelį per kalną prie pat Lenkijos sienos rodės kaip palikom juos Italijoj, tai jau ir neberasim. Aurimas [/PK] 30VISDAR KELYJE ESA [PK] Nieko išskirtinio. Darkart pamatėme, kaip Wroclavas yra lengvai pravažiuojamas miestas. Darkart pamatėme, koks prastas ir dažnai remontuojamas yra lenkų kelias. Skirtingai nei važiuojant į priekį, važiuojant atgal Varšuva buvo tikras stabdys. Prie Wroclavo benzakolonkėj valgėm paskutinį verdamą reikalą saldžią sriubą. Dar išsivirėm stipresnės kavos, kurią supylėm į plastmasinį bambalį nuo mineralinio. Tai buvo puikus sumanymas, padėjęs paskui numušti apsnūdimą mašinoje. Vėlai vakare mes jau prie Lietuvos sienos. Sukontaktuojam su ąžuoliečių vadu Vaidotu. Bandau susisiekti su draugu Albertu, kuris rytoj veš į Kuršių Neriją savaitgalio žygeliui dūšia jaučia, kad dabar man tokio žygelio reikia. Įvažiavę į Lietuvą klausomės klaikiai šlykštų popsą taip jo pasiilgau. Aurimas [/PK] SPALIO 1NAMIE 00:30 ESA [PK] Naktis tamsi. Kaip keista ir neįprasta bus, kai išauš rytas, bus šviesa ir aplinkui nebebus stačių uolų, užstojančių didelę dalį dangaus bus tik dangus, tik dangus. Aurimas [/PK]
|
||||
 
|
 |
|