Dratas - Nedratas

Laikas: 2005-02-18 2005-02-20
Vieta: Balsio landšaftinis draustinis, prie Šlavanto ežero
Dalyviai: Vaidotas, Aurimas, Saulius, Kristina, Simona, Andrius


...iš prisiminimų apie prieš pusantros savaitės vykusį žygelį į Balsio landšaftinį draustinį, prie Šlavanto ežero.

taip jau nutiko, kad žygyje drato taip ir neprireikė. Nu ir labai gerai :)
Išties kelias žygin nebuvo rožėmis klotas. Orų dievai niekaip neapsisprendė koks savaitgalį bus oras. Tik tik išvažiavus iš Kauno nedrasūs lietaus lašeliai ant mašinos priekinio stiklo kėlė mumyse sąmyšį. Ar tik neteks mums išbandyti vandens slidininkų dalią...? Bet tvirta ranka nugalėjo dievų neapsisprendimą - laimingai pasiekėm starto vietą. Lauke jaukiai snyguriavo ir linksmai šalveno. Sniego danga gana neįprasta - užsidėjus sniego pluta, ji gana tvirta, bet vistik nepakankamai tvirta, kad tvirtai išaikytų slidininką. Pirmasis didesnis aukščio perkirtimas - pirmieji "zuikiai", pirmosios kraujosrūvos ant skruosto ir kaktos. Čiuožiam! Žvyro karjere radom kelis staigesnius nusileidimus, bet jie sudomino tik absoliučias mažumas ;) Čia išryškėjo visi svarbiausi sniego dangos "privalumai". Kalno viršuje sniego pluta atrodo kieta ir patikima. Kalno pusiaukelėje imi tuo abejoti, o pasiekus papėdę pasirodo, kad nerimas nebuvo iš piršto laužtas. Pluta lūžta - slidės lenda po sniegu, o vargšas slidininkas neatlaikęs greičio pasikeitimo veidu virsta sniegan :]
Besiilsint ant mažyčio ežeriūkščio mus pasivijo toks mažytis dzūkelis. Su bučiuotis linkusiu šunyčiu - Mirta. Pasilabinti atėjo. Klausia ką jūs čia veikiat. A, mes va tik šiaip sėdim :] Palydėjo iki artimiausio piliakalnio :)
Netoliese radome slalomo trasą. Išbandom. Įprastas sėdimųjų masažas, veido kaukės ir kompresai iš sniego, sniego kamuoliai ir elipsės. Ežerais ir kemsynais bečiuožinėjant visai suvakarėjo. Po vakaro triūso - žygeiviška idilė. Zima, miegmaišių krėslai, pleška pečiukas, nuo sukaitimo kai kas iki pusės išsirengia. Ausies organus masažuoja bebaigiančio virti plovo burbuliavimas. Pilvai šyla nuo arbatos. Galų gale košė, kalnas siurpraizų. Gulim, virškinam (išsitiest nepavyksta - pilvas pavojingai subraška), šylam, plepam, pasakojam baisias istorijas.
Vakaro pabaigai jubiliatas ištraukia visą vakarą meistrautą tortą. Net jau spėjęs kietai įmigti smu išsibudina. Dideli ir garsūs OooOO, "su gimimo diena", aurimo vyno buteliux, skonio receptorių aimanos, nepastebimai staigiai nykstantis tortas. Apsivalgymas... tai buvo paskutinis lašas. Sunku net mirksėti, jau nekalbant apie "pajudėti". Rytojus pasirodė labiau kultūrinis. Prapunto piliakalnis ir tuopa, 1863 sukilėlėlių kapai. Kalnas-pakalnė-ežeras. Pamėlęs dangus ir didelė saulė. Čiuožimo sąlygos - Optimalios.

tokios tokelės,
vaidotas

P.S. Buvom sutikę sniego žmogų. Perdavė geriausius linkėjimus. Ir tuščią molinį buteluką su prapunto tuopos atvaizdu. Bėda, neradom kur pripildyti :(