Kuršių nerija

Laikas: 2005.01.29-2005.01.30
Vieta: Kuršių nerija
Dalyviai: Snieguolės: Laura, Eglė, Lina, Neringa, Simona, Dovilė, Dovilės sesė
Nykštukas: Vaidotas


Labas supervėlyvas rytas,

apie tai, kad žygis į Kuršių Neriją gausis gana snieguoliškas buvo aišku jau penktadienį. Gal ir gerai :] Viskas prasidėjo ankstų šeštadienio rytą pūgai žarstant ant juodo asfalto sniego bangas. Nepaisant švelnaus šaltuko tranzas vyko maždaug pagal planą ir antra valandą buvau Preiloj. Kuršių nerijoj sniego vos vos. Snieguolės buvo greitesnes ir tuo metu jau sedejo ant smukles kalno ir valgė desertą. Jas vytis troškimu nedegiau, tad nusprendžiau palaukti, kol jos pačios ateis :] Gelbėtojų bokštelyje ant jūros kranto susiradau laisvą hamaką, patogiai įsitaisiau ir sukirtau savo kuklius pietus. Lūžtančios bangos ir ošimas ramino... veikė labai migdančiai pažadino snieguolių skambutis. Sako, jos jau pavalgė, pasivaikščiojo, nusimaudė jūroje. Ir juda link Preilos. Na gerai, tuo metu aš pabraidysiu... Galų gale - snieguolės išsimaudžiusios ir besišypsančios

Standartiškai vakaras praeina kulniuojant pajūriu. Bangos ir ošimas - kol galiausiai belieka ošimas. Kai kas renka akmenukus, dydelius ir mažus. Kai kas dainuoja. Kai kas šiaip maskatuoja liežuviais. Išties, geriausia, kai girdisi tik bangų mūša O:-) Kartais... Demokratiškais būdais nuspręsta, kad nakvojam beveik ant jūros kranto, o košę verdam iš jūros vandens vandens su smėliuku. Pagal snieguoles - tai dar vienas lieknėjimo metodas, pagreitinantis soties jausmą. Man tai pasirodė, kaip dar vienas būdas, kaip galima likti alkanu. Šiaip tai gražu buvo. Snieguolės malkas kirto, pjovė ir palapines statė. Puikiai veikė radijo stotis "ažuolų snieguolės". Visą ilgą vakarą grojo be perstojo. Verta pastebėti, kad dangus buvo kaip reta tamsus ir žvaigždėtas. Netrikdomas miesto žibintų

Rytas gana sklandus ir truputis po dešimtos jau buvom kelyje link mirusių kopų. Iš pradžių ant galvų krito sniegelis, vėliau ėmė kaitaliotis su lietučiu. Kopos paskendę migloje ir rūke. Jau beveik spėjau primiršti kaip jos atrodo giedrą dieną. Viskas maždaug ėjo pagal planą, kol neatėjo pietūs ir neužsimanėm iš marių vandens išsivirti arbatos. Virėm, virėm... procesas išties užsitęsė. Kamšyk nekamšęs paklotėliais primuso šonus, bet greičiau nei per pusantros
valandos be stiklo audinio užvirint vandenį nepavyksta. Ilgai stebėję virimo procesą demokratiškai nuspręndėm, kad vanduo vistik jau užvirė ir galima daryt arbatą. Viena snieguolė išreiškė viltį, kad ryte dar bus kam pasakyti "labas rytas" Arbata atvėst nespėjo. Perdaug visi norėjo sušilti ir numalšinti troškulį..

Klaipėdą palikom žliugsinčią ir šlapią. Todėl truputį nustebino Kauno apsnigtos gatvės ir šaltukas Žiemon grįžom.

tokios tokelės,
vaidotas

Kuršių foto