Tranzas ir laipiojimas Tatruose

Laikas: 1994 rugpjūčio 15 d.
Vieta: Lenkija - Slovakija - Čekija (Tatrai)
Dalyviai: 1. Marius Daugelavčius
2. Skirmantas Paukštys
3. Rita Sakavičienė

...Nuo tada palaukėm dvi su puse valandos, vis paeidami po kelis šimtus metrų į geresnę vietą. Marius turbūt nervuojas, nes visą laiką vaikštinėja, o pažiūrėjus į Skirmį, galima pagalvot, kad tai skulptūra "Viltis" - su tokiu ilgesiu ir laukimu jis žvelgia į atvažiuojančias mašinas. /Rita/

...Taip bestovint, horizonte pasirodė policininkai. Skirmis garsiai galvoja: "Tiek jau to, gal nestabdysim...". Marius pastebi: "Jeigu patys nesustos". Sustojo. Pasus patikrino. Skirmis net kuprinę nusiėmė, kad atrodytų panašesnis į savo nuotrauką pase." /Rita/

...Marius sugalvojo nueiti nusimaudyti po kriokliu. Skrimiui įdavė fotoaparatą ir abu išėjo. Verdu as ryžius, girdžiu "Palauk!". Grįžo abu - jau Skirmis ruošiasi maudytis. Šūksniai pasikeitė: "A-A-A!". /Rita/

Beje, tą dieną mes galutinai įsitikinome, kad Lenkijoje už tranzavimą visi moka. Keista. Bet mes nemokėjom. Dar ko! Išgraužkit, broliai, nauji iškepti kapitalistai. Na, tiek tio... /Marius/

Jo. Šlapios šiandien naujienos. Viskas prasidėjo pusę keturių ryto. ("Vatsonai, ant mūsų lyja. Ką tai galėtų reikšti?" - tarė Šerlokas Holmsas. "Nežinau", - atsakė Vatsonas. "Idiote, tai reiškia, jog mes užmiršome uždėti ant palapinės tentą!.."). Teko greit šokti iš palatkės ir tempti tentą, prieš tai nupylus ant viršaus susidariusį ežerėlį. /Marius/

...Ir tada baigėsi mūsų nesekmės. Pataikėme į kraštą, primenantį rojų-sodą. Ir prasidėjo visuotinė gerovė, be to, dar ir lyti nustojo. /Marius/