Krymas

Laikas: 1993 rugpjūčio 7-17 d.
Vieta: Krymas
Dalyviai: Pasigrožėti nuostabiais Krymo vaizdais išsiruošė:
1. Giedrius Krencius - šio žygelio vadas
2. Danutė Rutkaukaitė
3. Algirdas Vengalis
4. Dovilė Maksimavičiūtė

Iš dienoraščio:

"Apžiūrėjom "Uspenskij Manastir", po to patraukėm link urvinio miestelio. Bet mums teko nusivilti - jis buvo užrakintas. Tad Algis sumanė lipti siena. Kai jis jau pasiekė tikslą, o aš kybojau ant sienos, pasigirdo piktas diedo šaukimas: ko mes čia norime... Pasirodo, tas diedas ne toks jau ir piktas. Jis sutiko atrakinti vartus ir priglausti mus nakčiai, tik dėl dievo nelaipiokit sienomis.
...Šeimininkai pasiūlė užeiti pasišnekėti. Ta proga Dovilė pasiėmė pyrago (siurpraiziuką). Šeimininkas, norėdamas išsiaiškinti ar jis skanus, davė paragauti savo šuniui. Dovilė išsigando. Turbūt nevalgis! Šuo, kiek pasikaprizinęs, suvalgė. Tai džiaugsmo buvo Dovilei." /Giedrius/

"Iš paskutinių jėgų aš užsikabarojau ant tos uolos... Ir staiga man atėjo geniali mintis. Aš supratau, jeigu neatsigersiu, tai turbūt išdžiūsiu ir pavirsiu dagiu. Tagi aš iš žemo starto pasileidau žemyn. Per vidurį kelio aš išgirdau, kad viršuj kažkas klykia. Iš pradžių aš nieko viršuj nemačiau, išskyrus uolas. Bet po to pamačiau ant vieno iškyšulio sėdintį pusės degtuko dydžio nykštuką. Pasirodo, Giedrius vis dėl to užkopė į viršų. Iš viršaus jis ir rėkė, kad beprotiškai gražu. Aš pamaniau "taip", bet galvoj buvo mintis: "gerti", todėl aš apsisukau ir skuodžiau toliau žemyn.
... priskuodžiau Algį ir Dovilę. Vėliau kurpines ir ATSIGĖRIAU. Tai buvo jėga. Po dešimties minučių atskuodė iš viršaus Giedrius ir irgi ATSIGĖRĖ." /Danutė/

"... Giedrius virė makaronus, nusprendęs, kad vandens tam reikalui nereikia. Aš atlikau didvyrišką makaronų skandinimo akciją su tikslu išgelbėti."
"Kai buvom prie "jaunystės vonios" nei vienas nesimaudėm, nes grėsė suvaikėti dar 3 metais..." /Dovilė/

"Pajutę gardų pusryčių kvapą, ne tik atsikėlė visa kompanija, bet netgi į svečius atėjo ožių kaimenė. Gailiaširdinga Dovilė paaukojo jiems puskepalį duonytės. Paskui svečiai pasirodė labai nekultūringi. Jie be jokio kultūringumo pradėjo lįsti į mūsų kuprines. Tai perpildė mūsų kantrybės taurę. Mes greit susidėjom daiktus ir pabėgom nuo jų." /Giedrius/