Slidinėjimas Karpatuose

Laikas: 1993 sausio 8-17 d.
Vieta: Karpatai, Rozluč mstl.
Dalyviai: Paslidinėti išvažiavo:
1. Birutė Kičaitė
2. Vida Bajorūnaitė
3. Kristina Treigytė
4. Kęstas Vaščila
5. Giedrius Krencius
6. Rolandas Sabaliauskas
7. Vytas
8. Jūratė
9. Dovilė Maksimavičiūtė
10. Algirdas Vengalis
bei daug kitų

Iš dienoraščio:
"... sumanėm pavaikščiot po naktinį Vilnių. <...> Iš pradžių apsimėtėm sniegu, paskui Kęstas praėjo šokti savo eilinį valsiuką. Tik šį kartą ne ant ledo, o ant šaligatvio. Mano susidūrimas su Vytu baigėsi tuo, kad visas vaizdas apsivertė aukštyn kojom ir ėmė slinkti pro šalį. <...> Kęstui matyt regėjimas sutriko, kad pradėjo laipiot ant pakelės ženklų ir juos apžiūrinėt. Vienąkart Giedrius jį sėkmingai numušė nuo stulpo ir Kęstas leisgyvis gulėjo ant žemės. Mes su Birute suskaičiavom iki 27, kol jisai atagvo pulsą." /Vida/

Kęsto dvikova su Žąsinu.
"Išvažiuoju pirmas. <...> Pagaliau pasirodo ir Raimis su savo efektingais griuvimais. Na, pagalvojau, kad aš pralošiau, nes taip efektingai snukiu į žemę griūti - nesugebėsiu." /Kęstas/

"Sniegynu praėjo Vytas, po to aš, po to Jūratė, po to Rolandas, o kitų keturių veikėjų - nerastas. Aha, jau pradėjo sniego gumulai lakstyti. O paskui, žiūrime Giedrutė, uodegą užrietusi, šliaužte šliaužte prie tvoros. Aišku, tada mes jau nebeiškentėme, puolėme žiūrėti, kas ką ten gamina. O čia vaizdelis maždaug toks: Birutė arba Vida partrenkia ant sniego Kęstutį arba Giedrių ir garsiai sušunka karo šūkį (ė, ė, ė... guli! guli!... žmonės... viens, du, trys...). Po to situacija greiati keičiasi ir jau kita pusė rėkia ("gulėsi, kiek aš norėsui"). Po to staiga vaizdas trūksta ir aš atsirandu jau apačioje. Čia, pasirodo, Giedrutė jėgų antplūdį pajuto." /Kristina/

"Mes su Jūrate užkapojoms lašinių, pomidorų sulčių ir nuėjom į valgyklą vakarieniauti. O, mai god! ir vėl kotletai! Grįžom. Įlekia Vida - sumuštinių! O dieve! Ir vėl valgyti! Na, bet jei reikia, tai reikia." /Kristina/

"Laukiamajame vyksta cirkas. Giedrius išsitraukia miegmaišį ir plumpt ant kėdės. Čia chacholams ir akys ant kaktos iššoka. Na, o kaip suteptukai su obuoliais buvo valgomi, tai mes tapome Samboro miesto tos dienos sensacija."
"Žarna žarną ryja. Mano mintys, kad greičiau pasiektume "EDALNIĄ". Kažkas užprotestuoja, nes ten gali būti kotletų. Vida nusitempia visus į muziejų. Man muziejuj neįdomu - duokit valgyti! Pagaliau po apžiūros mes ledainėje. Leidai, sultys, suteptukai, tarakonai riebūs ant sienų vaikšto." /Vytas/