Laikas: 2020-05-08 - 2020-05-09
Dalyviai: Žygio vadė: Milda Re. Dalyviai: Milda Re., Milda Urb., Saulė, Justina, Alanas, Vytautas, Indrė

Lietuvai ir dideliai daliai pasaulio užsidarius namuose žygeiviai nebegalėjo apkęsti fakto, kad toks nuostabus pavasaris pralėks nepastebėtas ir nepajaustas. Todėl Milda paėmė ir suorganizavo žygelį Novaraisčio apylinkėse. Sudėtinga buvo sužiūrėti kas su kuo, kada atvažiuos ir kaip vėliau grįš, todėl prie Novaraisčio apžvalgos bokštelio atvykom jau visai vakarėjant. Buvo noras lįsti gilyn į raistą, bet pasigailėjom perinčių paukščių ir pasivaikščiojom tik labai nedaug. Kai jau pavyko visiems ekipažams susirinki ir pasigrožėti raisto vaizdu, nusprendėme judėti ieškoti vietos nakvynei, o gal ir dar bent kiek pažygiuoti. Taigi susėdome į mašinas ir pavažiavom tolėliau nuo Novaraisčio. Daiktus palikome mašinose ir žengėme pelkėtu takeliu upelio ištakų link. Maršrutas nebuvo aiškus, o naktis neišvengiamai artėjo. Aš nebuvau nusiteikusi klaidžioti naktį po mišką be daiktų ar maisto. Pripažinsiu - buvau atpratusi nuo žygių realybės. Bet teko eiti, negi sedėsi dabar mašinoj. Ištakų nepriėjom, bet miško grožio ir garsų pajautėm į valias. Po ilgo laiko karantininio gyvenimo taip gera įkvėpti gamtos tikrumo. Kiek paklaidžioje mašinomis po tų apylinkių miškus, radome nakvynei vietą. Todėl įsikurdinėjome jau visiškoj tamsoj. Kas palapinę statė, kas hamaką kabinos, kas valgyt, kas malkas ruošė. Be jokių didelių barnių ar dramų įsikūrėm ir vakarojom su nuostabiu Alano troškiniu bei šokoladiniu fondiu su braškėmis ir bananu. Man vakaras taip ir neturėjo pabaigos, nes hamaką pasikabinau prie pat laužo, kur vyko naktinės diskusijos. Nesiskundžiu, kad visą naktį nemiegojau, nes galėjau persikabinti atokiau arba paprašyti, kad pokalbis būtų patildytas. Rytui priartėjus prasidėjo ornitologinio draustinio paukščių balsų simfonija, prie kurios užmigti jau buvo neįmanoma. Iš visų pusių čiulba ir suokia - neapsakoma pavasario muzika. Ryžtingiausieji žygio dalyviai prieš patekant saulei išvažiavo atgal prie bokštelio stebėti gervių. Na, o aš nusprendžiau likti stovyklavietėje, gal pavyks bent kiek pasnausti… Nepavyko. Paukščių stebėjimo būrys grįžo ir gulė į patalus iki pusryčių dar pamiegoti. Aš savo hamaką užleidau Indrei ir likau nemiegojusi prižiūrėti laužo. Toliau diena kolstėsi visai smagiai. Papusryčiavom, pačilinom stovyklavietėj iki visai įsidienojo. Tada vienas ekipažas keliavo namo, o kitas tęsė nuotykius. Diena buvo gan įdomi, su daug nuotykių. Nors visai nežygiavom, bet taip turistiškai pasivažinėjom. Važiavom pagal navigaciją mišku, bet kažkur ne ten nurodė ir privažiavom kelio galą. Mes išlipom, kad Justina galėtų pravažiuoti per tą plytų kliūtį. O Milda iš niekur klyktelėjo (kaip kad vakar naktį, kai Alanas apgavo ją su laideliu gulinčiu samonose sakydamas ,,žiūrėk, gyvatė!"). Pamatė įsisiurbusią erkę. Kilo laikina panika. Kita Milda nusimovė kelnes ir pradėjo ieškoti ar pas ją neatklydo kokia erkutė. Tada staigiai buvo ištraukas pincetas ir pradėta procedūra. Milda Mildai traukė erkę! Nepasakyčiau, kad misija buvo labai sklandi, nes erkė buvo pašalinta dalimis. Tačiau įvykio vieta buvo dezinfekuota ir paslėpta po marškinėliais. O aš kaip tikra metraštininkė tik vaikščiojau aplinkui ir stebėjau kas vyksta, bandydama raminti, mano manymu, šiek tiek panikuojančią Mildą. Gi kas nors turėjo nufotografuoti tokį įvykį. Paskui bandėm aplankyti apleistą Kazlų Rūdos Aerodromą, bet pasirodo, kad nėra jis jau toks ir apleistas. Ten kareivukų yra ir ženklų, kad karinė teritorija ir kad eiti draudžiama. Paskui atėjo metas papietauti. Gan ilgai važinėjomės kol radom miške tokią vietą, kur būtų galima ir pasistatyti mašiną, ir nueiti prie Jūrės upės. Bet po poros bandymų pavyko ir sėkmingai pavalgėm. Pagaliau nusipyniau pienių vainiką, nes jau ilgai planavau tai padaryti. Grįžtant sustojom ledų, ir dar į kažkokio kaimelio bažnyčią užėjom. Gan įspūdingas, 1937 metų milžiniškas raudonų plytų pastatas, kurio vidus visai neišpuoštas, sienos baltos su keliais altorėliais. Sužavėjo. Paskuoj grįžau namo, išsimaudžiau, pavalgiau ir sėdau žiūrėti serialo. Karantinas dar nebuvo pasibaigęs. Bet šešėliniai ąžuolai sėkmingai įvykdė ne visai tuo metu teisėtą žygelį.
-Saulė